Kepti vilkešeriai

Nepa­mirš­ki­te suda­ly­vau­ti kon­kur­se 🙂

Jūs tur­būt gal­vo­jat kas čia per žuvis ir su kuo ji val­go­ma? 🙂 Aš irgi taip gal­vo­jau, kol jos nepa­ma­čiau. Ir tada pri­si­mi­niau, kad lygiai tokią žuvį val­gė­me Graiki­joj, vie­no­je iš Ψαροταβερνα, kuri buvo ant pat jūros kran­to, toli nuo turis­ti­nių marš­ru­tų. Ten buvo gali­ma pačiam išsi­rink­ti žuvį ir grai­kas ją pake­pė ant žari­jų. Žuvį, aiš­ku, val­gė­me su graikiš­kom salo­tom ir bal­ta nami­ne duo­na. Buvo skanu.

Man, tur­būt jau žino­te :), vil­ke­še­rius (visą jų kilo­gra­mą) dova­no­jo IKI (ačiū IKI 🙂 ). Lauk­da­mas žuvies ant eti­ke­tės pama­čiau, kad žuvies kil­mės šalis yra Graiki­ja. Ten ji labai popu­lia­ri 🙂 Žuvies mėsa pri­me­na jūros eše­rio mėsą, bet ji ne tokia sau­sa, ir tvir­tes­nė. Žuvį gali­ma ruoš­ti labai įvai­riai: ir kep­ti ant gro­te­lių, ir kep­ti kep­tu­vėj ar orkai­tėj. Dar labai tin­ka kep­ti drus­ko­je, ir jei aš jau nebū­čiau drus­ko­je kepęs dora­dų, tai šias žuvis tik­rai būčiau taip kepęs. Jei būtų išėję žuvis būčiau kepęs lau­ke, ant žari­jų. Bet kadan­gi, vie­naip jau ban­džiau, o ant­raip — neiš­ėjo, tai pasi­rin­kai papras­tą gerą būdą — orkai­tėj. Val­gė­me su švie­žiom dar­žo­vėm ir švie­sia duo­na. Bet tik­rai būtų ska­nu ir su graikiš­ko­mis bul­vė­mis.

• 2 vil­ke­še­riai;
• 3 čes­na­ko skiltelės;
• pora grie­ži­nė­lių citrinos;
• pora šake­lių švie­žio roz­ma­ri­no (arba čiob­re­lio, rau­do­nė­lio. Aiš­ku tiks ir džiovinti 🙂 );
• drus­kos, pipirų.

Pir­miau­sia rei­kia pasi­ruoš­ti žuvį. Rei­kia ją išva­ly­ti. Žvy­nų skus­ti nerei­kia. Žuvį nuplau­na­me, pra­pjau­na­me pil­vą nuo žiau­nų iki pil­vo apa­čios. Kiša­me pirš­tą ir išimam vis­ką, kas išsi­ima. Nebi­jo­ki­te jei rei­kia patemp­ti stip­riau, ar jei rei­kia, panau­do­ti peilį 🙂 .

Jaut­riems skai­ty­to­jams žiū­rė­ti nepa­ta­riu. Gali nepatikti 🙂

Tada būti­nai išimam žiau­nas. Jas gali­ma išim­ti iš vidaus per pil­vo ert­mę arba pro žiau­nų angą — iš išorės. Pamė­gin­kit ir vie­naip ir kitaip, pama­ty­si­te kaip jums leng­viau. Žiau­nos tokios ašt­ro­kos (kaip ir kitų žuvų 🙂 ), tai atsar­giai. Vis­ką atli­kę dar kar­tą nuplau­nam žuvį.

Pad­ru­ski­nam ir papi­ri­nam iš vidaus ir išorės. Smul­kiai supjaus­to­me čes­na­ką ir pada­li­nę į dvi dalis sude­dam į žuvį. Citri­nos grie­ži­nė­lius irgi sude­dam į vidų. Tada tą patį pada­ro­me su rozmarinu.

Imam pačią didžiau­sią kep­tu­vę ir apke­pa­me žuvį iš abie­jų pusių po kelias minu­tes. Kad paskrustų.

Tuo tar­pu orkai­tę įkai­ti­nam iki 180 laips­nių. Apke­pę žuvį deda­me į skar­dą, dar gali­me pasmaigs­ty­ti roz­ma­ri­nu, užspaus­ti citri­nos sul­čių. Kepa­me 15 min. žuvis tik­rai iškeps. Oda nusi­plėš labai leng­vai, o stu­bu­ras išsi­ims labai papras­tai. Val­gy­ti pato­gu, o svar­biau­siai skanu 🙂
Skanaus.