Turbūt ne kartą esate girdėje sakant, kad tikriausi šašlykai yra iš avienos. Ir gal tik nedaugelis žino, kad šis pasakymas nėra teisingas, arba teisingas tik iš dalies. Pradėti reikia nuo šašlyko kilmės. Šašlykas kilęs iš Artimųjų Rytų bei Kaukazo regiono. Pats žodis yra turkiškos kilmės. Daugeliui mūsų šašlykai asocijuojasi su kaukaziečiais — gi jie geriausi šašlyko kepėjai bei ruošėjai. Kaukaze aviena labai populiari mėsa ir atrodytų būtų natūralu, kad ir tikrieji šašlykai būtų iš avienos. Bet… Tai būtų tiesa Uzbekistane ir aišku logiška, nes ten žmonės išpažįsta islamą ir tuo pačiu nevalgo kiaulienos. Kitos mėsos šašlykui natūraliai nebelieka (jautiena per kieta, veršiena per sausa). Bet Armėnijoje pats tikriausias šašlykas bus iš kiaulienos, ir be kalbų 🙂 Armėnai gi krikščionys (beje patys pirmieji Krikščionybę pripažinę kaip valstybinę religiją). Tas pats ir Gruzijoje. Kad ir kokia būtų aviena populiari ten, bet tikrasis šašlykas yra tas, kuris padarytas iš kiaulienos. Paklauskit bet kokio armėno arba gruzino 🙂
Žinoma jei jau kalbėt, apie tikrą šašlyką, tai reikia pakalbėti ir apie tikrąjį mėsos marinavimo būdą. Reiktų pamiršti, visus majonezinius ar ketčupinius marinavimo būdus. Tikrąjį šašlyką marinuoti reiktų tik svogūnuose 🙂 t.y. mėsa marinuojame sausai, savo ir svogūnų sultyse, su druska, pipirais, ir kitom žolelėm (bazilikas, mėta, paprika). Svogūnų turėtų būti dvigubai daugiau nei mėsos.
Aš šiandien papasakosiu apie ne tą tikrąjį, bet taip pat labai skanų, vykusį ir beveik tradicinį marinavimo būdą su granatų sultimis. Granatų sultys palyginus dažnai naudojamos kaukaziečių virtuvėje pagardinti mėsai, marinavimui ar padažams.
Reikės:
- 2 kg kiaulienos sprandinės;
- 4 svogūnų;
- ~2 stiklinių granatų sulčių;
- ~pusės citrinos sulčių arba 3 v.š. raudonojo vyno acto;
- druskos, pipirų.
Mėsą susipjaustome nei dideliais, nei mažesniais gabalais (jau geriau didesniais, nei mažesniais).
Svogūnus supjaustome žiedais. Mėsą, svogūnus, druską ir pipirus (druska ir pipirai, pagal kiekvieno skonį, dedame kaip įprastai dėtume, gamindami bet kokį patiekalą) sudedame į indą, kuriame ir marinuosime šašlykus. Viską gerai rankomis (na taip vyriškai) paminkome 5–10 minučių.
Tada arba tiesiai į tą patį indą arba atskirai supilame granatų citrinos sultis (arba actą) (atskirai galite norėti susimaiįyti todėl, kad atitaikytumėt skonį, neturi būti, nei per rugštu, nei per saldu, o viskas priklauso nuo granatų sulčių, kurios kartais būna saldesnės, kartais rūgštesnės). Sultys turi apsemti visą mėsą, jei jų trūktų — įpilkite paildomai. Viską dar truputį paspaudžiame, indą uždengiame ir dedame į šaldytuvą, kur laikome per naktį (kadangi sprandinė — mėsa minkšta, galima marinuoti ir trumpiau).
Mauname ant iešmų, nurenkame svogūnus, mėsą nuspaudžiame ranka. Mėsos kvapas nuostabus, spalva primena jautiena ar avieną. Iškepta ypatingai skani, minkšta, sultinga (žinomai reikia nepamiršti, kad kepti reikia tinkamai, nesudeginti ir neperdžiovinti mėsos 🙂 ).
Skanaus
Parašykite komentarą