Pica, tai toks patiekalas, kuris tinka visada, su bet kuo, bet kaip ir bet kur 🙂
Yra daug vietų, kur galima skaniai ir nebrangiai suvalgyti picą, ypač dabar, kai visi siūlo savo nuolaidas, kad tik pas juos valgyt. Pas mane mašinoj yra kokių 7 skirtingų vietų kuponai. Labai praverčia pietaujant. Ir pats pigiai pavalgau ir dar draugus pavaišinu 🙂 Bet, skaniausi valgiai, tame tarpe ir picos yra namie — nenuginčys niekas.
Ši kart nusprendžiau daryti labai naminę tikrą itališką picą Margaritą. Jokio parduotuvinio kečupo 🙂 Aišku, taip galima žaisti, kai turi laiko ir naminių pomidorų. Picai labai tinka mocarelos sūris, ir o nereikia nei pjaustyt nei tarkuot — lauži gabaliukus ir dėlioji ant picos.
Pagrindui:
- 300 gr. miltų;
- 100 gr. manų kruopų;
- ~300 gr. vandens (derinti prie tešlos);
- pakelis (7 gr.) sausų mielių;
- alyvuogių aliejaus;
- druskos.
Viršui:
- Pomidorų;
- šviežių bazilikų;
- česnako;
- mocarelos sūrio;
- o toliau kas kam patinka 🙂
Pagrindas. Pasimieruojam miltus, kruopas, sumaišom, pilam ant stalo ir suformuojam duobę.
Aš tešlą darau tiesiai ant stalviršio. Į duobę pilam šiltą vandenį, kelis šaukštus alyvuogių aliejaus, sudedam mieles. Maišom tešlą. Geriausia pradžiai naudoti mentelę arba šakutę, kurių pagalba maišom vandenų su miltais. Kai jau gaunasi vientisa masė, nebelieka atskirai nei vandens nei miltų, pasimiltinam rankas ir minkom rankom. Jei tešla per skysta, limpa prie rankų, įsiberiam miltų, ir minkom minkom minkom. Per daug miltų pridėti irgi negerai — tešla bus kieta, todėl kai tik tešla nustos kibti prie rankų — miltų nebeberkit.
Iš tešlos suformuojam apvalų kepaliuką, apibarstom miltais, dedam į dubenį, uždengiam rankšluoščiu ir laikome šiltai 2–3 valandas.
Padažas. Kol tešla kyla galima ruošti padažą. Supjaustome nuluptus pomidorus, sėklas su skystymu kiek įmanoma pašalinam.
Ant trupučio alyvuogių aliejaus pakepam česnaką, dedame pomidorus, baziliką ir troškiname 10–15 min kol padažas sutirštės. Susipilam į dubenėlį, šį padažą tepsime ant pagrindo.
Pica. Įjungiam orkaitę — tegu kaista. Kai tešla iškilo, padalinam ją į dvi dalis — darysim dvi picas. Picos tešla gaunasi tokia tampri ir minkšta, kad ją galima kočioti vien tik su rankom, t.y. tampyt į skirtingas puses vis sukėjant. Aišku galima ir su kočėlu 🙂 Padarom du pagrindus: viena pica bus Margarita, kita — naminė lietuviška 🙂 Pagrindus ištepam pasigamintu padažu. Imam mocarelą, plėšom ir dėliojam ant picos. Dar keletas baziliko lapelių ir Margarita baigta.
Kita pica bus su kumpiu, paprika ir pesto padažu — kaip kas nori.
Picas šauname į įkaitusią orkaitę. Kepame 200 laipsnių temperatūroje ~12 min. Aš kepu abi picas iš karto dviejose skardose, tik po 6 minučių jas sukeičiu vietom, kad abi picos keptų vienodai.
Valgome karštas su šaltu alumi.
pospichal:
Dobrý den, jsem soukromý věřitel a nabízím půjčku s nízkou úrokovou sa...
Aromatinga kava namų sąlygomis
Juozapas:
Aš asmeniškai mėgstu grikių košią, girdėjau iš ne vieno šaltinio, kad ...
Perlinių kruopų košė su mirkalu
strnadova hana:
Dobrý den, potřebujete naléhavou půjčku od paní Strnadové Hany, je to ...
Aromatinga kava namų sąlygomis
Paremkite ‘Ką Suvalgyti?’ aplankydami rėmėjo hipster.lt puslapį!
5% nuolaida Jums su kodu „kasuvalgyti.lt“
O manai tikrai dedasi i picos pagrinda ar cia koks lietuviskas namines picos akcentas?
Galetum sukurti skilti, kur visi galetu palikti savo kulinarinius sedevrus ir siaip palikti tokius komentarus kaip sis. tik ideja
geras. Negirdėjau dar niekada tokio picos papločio varianto: su manų kruopom.
Manai — ne kas kita, kaip kviečiai, t.y. tie patys miltai, tik rupesni, stambiau sumalti. Manai duoda pagrindui purumo. Kadangi pagrindas su manais, man gaunasi geresnis, tai tokį receptą ir dedu. O mintis, tai visiškai nelietuviška — tą patį daro ir Oliveris 🙂
Na va, mokemes ir smegenelems pamaitint nusprendem ismegint recepta. Va Vaidas siuo metu sako: “Blin, persivalgiau” 🙂 Hm, Vaiva sako, kad picos skonis moteriskas — saldoka tokia, nuo pomidoru padazo, matyt. Bet sumoje abu rasom +
🙂
O tai pagrindas koks gaunasi? Kiek tik receptų bandžiau, visada gaunasi plonas batonas.
Dar niekada nepavyko gauti tokios tešlos, kaip Čili Pica, Submarinas, Fokus pica ar pan. Ten tešlos pagrindas traškus, su gražiomis pūslėmis, ne batono konsistencija.
Esu valgęs ir tikras itališkas picas pačioje Italijoje, tai ten irgi puslėtos, traškios, tikrai ne batoninės.
Kaip padaryti, kad batonas nesigautų?
nepilk pieno ir picą kepk kuo aukštesnėj temperatūroj.
Čili pila pieną į TEŠLĄ, KAIP IR CAN CAN, KAIP IR pICA JAZZ (BERODS).
rEIKIA IŠSUKTI KUO PLONESNĮ PAGRINDĄ IR KEPTI 280–320 TEMPERATŪROJE. nAMŲ SĄLYGOM GANA SUDĖTINGA GERAI IŠSIKEPTI DAR IR DĖL TO, KAD PICŲ PEČIUJE KEPAM ANT ĮKAITINTO AKMENS, NAMUOSE GI NAUDOJAME SKARDELĘ 🙂
Vienoje picerijoje dirbau,kitoje turiu pazistama-niekur pienas nepilamas i tesla,tik vanduo,tikrai picai dedami taukai,truputis mieliu,dr.,cukr. .Jei dar pradetu piena pilinet (lietuviskom kainom),kiek dar tada uzsidetu uz tuos kelis saukstus miltu,neskaitant idaru.
NIEKADA dar pieno nepyliau. Kažkaip labai jau retai sutinkamas ingridientas.
Su temperatūra, tai problema. Orkaitė pas mane tik 250, kai gamyklinės (restoraninės) picų krosnys yra 400 — 450 laipsnių.
Internete galima pamatyti, kad siūlo pilti pieną.
250 pilnai užtenka, kad pica būtų skani. Man gaunasi geriau nei visose cili picose 🙂
Kad skanu, tai tikrai, bet konsistencija netokia kaip tikiuosi gaunasi 🙂
Ir dar, nuostabus puslapis! Grįšiu čia dar ne kartą 🙂
didelis ačiū 🙂
Šita idėja su manais — verta milijono. Tikrai. Aš kažkada į naminius lazanjos lakštus irgi įdėjau šiek tiek manų — gavosi nepasakomo purumo. Valgiusieji sake, kad the “best ever lasagne” ir nieks negalėjo atspėt kodėl.. Ir visi lyg susitarę pabrėžė, kad “pats makaronas velniškai gardus” 😛 haha , kas pakels vištai uodegą, jei ne ji pati 😀
na manai, tai tie patys kviečiai, todėl pamaišyti jie negali 🙂 reiks pamėginti ir man lazaniją 🙂
Jei įdomu galiu parekomenduoti savo lazanją, kuria dariau iš čia: http://fxcuisine.com/Default.asp?language=2&Display=152&resolution=&page=1 priėmiau receptą kaip įšūkį, dėl to viską dariau TIKSLIAI, žingsnis po žingsnio pagal nurodymus (pirkmąkart gyvenime)))) Visa tai užtrunka, bet rezultatas vertas mažiausia Gedimino ordino 😀
O tai aparatą makaronams irgi turi? ar su kočėlu? Jei su kočėlu, tai turėtų būti sunku tokią tešlą kočioti.
Vargo tikrai daug, bet išmėginti norisi 🙂
Kas link lazanijos, tai kelis asmeninius pakeitimus turiu, vietoje sultinio į faršą pilu raudoną vyną.
Į bešamelio padažą vietoje muskato dedu trintą česnaką.
hmmm.… vynas, verta pamėginti, netgi kartu su sultiniu
Joa, turiu home made pasta machine 🙂 gavau dovanu 🙂 tai jokio vargo. Įvairiausių rūšių makaronai tapo kasdienybe. Jei baisiai bėda prašom kreiptis 😀
Pažiūrėjau kelias laidas apie itališko maisto gaminimą, tai greičiausiai man nesigauna picos pagrindas dėl… temperatūros 🙂
Ten rodė, kad net kepant tą pačią picą su tais pačiais inngridientais restoraninėje metalinėje krosnelėje ir plytinėje krosnyje — gaunamas skirtingas rezultatas.
Pvz., tikras italas picą gerai įkaitintoje plytinėje krosnyje kepa MAŽIAU DVIEJŲ MINUČIŲ!!! Temperatūra apie 500 laipsnių ir ugnies liežuviai praktiškai laižo picą.
http://www.zastavki.com/pictures/1024x768/2009/Food_Pizza_Italian_pizza_012868_.jpg
Štai ką radau: http://www.aroja.lt/?mod=contents&act=view&lang=lt&id=38
“Svajonė namuose išsikepti tikras itališkas picas gali būti įgyvendinta su olandų firmos BESTRON picos kepykle. Specialus akmuo įkaista iki 400 C, kaip tikrose itališkose krosnyse, todėl pica kepama tik 4 minutes.”
Tai čia faktas, kad picą reikia kepti labai trumpai, bet labai karštai. Namie žinoma, tokios galimybės nėra, yra tik orkaitė. Visokios picų krosnelės manęs nežavi, bet va kas iš tikrųjų būtų gerai, tai paprasto granito akmens plokštė, kuria būtų galima dėti į orkaitę. Va tada rezultatas būtų dar geresnis 🙂