Apie vegetarizmą. Ar pastebėjote, kad maisto blogus irgi galima skirstyti į vegetariškus ir mėsiškus? 🙂 Aišku, vieni yra arčiau vieno krašto, kiti — kito, treti — kol kas neapsisprendę, kažkur per vidurį. Taip pat kaip ir politikoj. Vegetarizmas — irgi kaip politika, vieni aršiai už tai kovoja, kiti aršiai tam priešinasi, o tretiems — tiesiog nesvarbu 🙂 Žinoma, aš nesu nei kovotojas už, nei prieš, man labiau įdomios priežastys, dėl ko žmonės tampa vegetarais arba net veganais. Juokingai skamba, kai žmogus sako, kad yra vegetaras, nes mėsą valgyti yra nesveika. O kas tada yra sveika? Gyventi yra nesveika. Tokiems reiktų paklausyti šimtamečių, kurių pastoviai klausiama, ką jie valgė, gėrė, kad sulaukė šimto metų. Dažniausias atsakymas būna, kad valgo viską, o svarbiausiai su saiku. Ir man atrodo, ir aš taip sakau, kad su saiku viskas sveika. Net ir visų baubas natrio gliutamatas nėra nesveikas, jei jo nevalgysime be saiko (žinoma aš jo savo virtuvėj nenaudoju, bet jei kur randu įrašytą, tai nesižegnoju :)). Vegetarizmas dėl religijos ar pažiūrų — kitas reikalas, čia negali nieko sakyti. Vegetarizmas dėl mados? Matyt tokių dauguma, bet argi kas prisipažins? 🙂
Mūsų geografinė platuma, visai netinkama vegetarizmui ir net ne dėl to, kad pas mus pakankamai šalta, o labiau dėl to, kad pas mus nėra didelio daržovių pasirinkimo, ir juo labiau ištisus metus. Nors daržovių ir daug ir įvairių, ir dar ištisus metus, bet ar jos kokybiškos? Prieš kokius gerus pusę metų vienam žmogui padvėsė kanarėlės kai jis joms davė palesti salotų lapų. Vos ne visos daržovės pas mus atvežtos, iš Lenkijos, Ispanijos arba Kinijos, neaišku, kaip, su kuo ir ant ko augintos. Neprisirpusios arba jau papuvusios. Norint jomis sveikai maitintis reikia turėti stebuklingų galių 🙂 (šiaip ne į tema, bet vistiek širdį skauda, kad mūsų parduotuvėse, visose be išimties, nėra bent Europinių česnakų, visi iš Kinijos).
Svarbiausia, kad žmogus žinotų, kas jam gerai:)
O šiandien receptas idealiai tinkantis vegetarams, kurie dar nesulaukė šviežių lietuviškų daržovių (šoninę iš recepto išmeskite 🙂 ).
Beje, žinote, kaip atskirti vegetarišką blogą nuo mėsiško? 🙂 Pažiūrėkite į blogo žymų debesį ir aiškiai suprasite 🙂
- 300 gr. makaronų (geriausiai tokie, kurie labiau išraityti);
- 1 kiaušinis;
- 50 gr. sviesto;
- 1 v.š. miltų;
- stiklinė pieno;
- ~400 gr. sūrio;
- 2 a.š. garstyčių miltelių;
- pipirų;
- čiobrelio;
- šoninės (nebūtinai).
Reikės dviejų puodų. Viename virsime makaronus. Makaronus reikia virti maždaug pusę jiems skirto laiko. Kitame puode kartu su sviestu pakepinti/paskrudinti šoninę. Įdėti miltų ir išmaišyti riebaluose. Supilti pieną ir vėl gerai išmaišyti. Supilam išplaktą kiaušinį.
Pakaitinam. Sudedam tarkuotą sūrį (gerą saują pasilikim, ją panaudosim vėliau), garstyčias, žiupsnelį pipirų ir viską gerai išmaišom ir pakaitinam, kad sūris ištirptų.
Paragaujam, jei reikia įdedam druskos (turbūt nereiks, nes sūris būna sūrus). Turi gautis graži vienalytė masė.
Į ją sudėti pusiau virtus, nusunktus makaronus. Viską gerai išmaišyti. Viską sudedame į indą skirtą kepimui orkaitėj (arba tą patį puodą, arba stiklinį indą, arba plieninį), ant viršaus užbarstome likusį sūrį, čiobrelių ir dedame į orkaitę, įkaitinta iki 180 laipsnių.
Kepame ~15 min, kol viršus išsilydis ir gražiai pagels.
Makaronus valgome vienus arba galima naudoti kaip garnyrą prie mėsos.
Parašykite komentarą