Krienai
Publikuota 12. Lap, 2009, autorius - Audrius kategorija Apie viską, Padažai

Kiek tik save atsi­menu, visada val­giau ir val­gau krie­nus Kai buvau mažas krie­nus val­giau, nes sene­lis saky­davo, kad būsiu tik­ras vyras. Buvo gar­bės rei­ka­las suval­gyti krienų, tokių kurių rei­kia vos vos, bet burną ir nosį išgrau­žia kaip rei­kia :)Ir dabar sriu­bas val­gau su duona, o ant jos užsi­tepu krienų — vyrai kitaip ir nevalgo

Kodėl dariau krie­nus? Kodėl nenu­si­perku? Todėl, kad prie par­duo­tu­vės pama­tėme sėdintį senolį, kuris par­da­vi­nėjo savo daržo gėry­bes. Senu­kas buvo toks, pro kurį sunku pra­eiti nieko nenu­pir­kus :)Vat kaip krie­nai atsi­dūrė ant mūsų stalo. Jei nesate valgę nami­nių krienų, tai žino­kite, kad nami­niai yra smar­kiai stip­resni už tuos kuriuos rasite parduotuvėje

Tar­kuo­dami krie­nus būkite atsar­gūs ir pasi­ruoš­kite žiau­p­čioti ir verkti. Jei ser­gate sloga, tai labai geras būdas pra­va­lyti kvė­pa­vimo takus, bet reiktų užsi­dėti plau­kimo aki­nius arba akva­langą. Mano močiutė tar­kuoti krie­nus reko­men­duoja lauke, kad vėjas išsklai­dytų aitrų kavapą. Pati krieno šak­nis, kol ji nėra pra­pjauta, nesklei­džia jokio kvapo, bet kai ją pažeidi išsi­ski­ria alie­jus, kuris ir erzina akis, burną, nosį. Tas pats alie­jus yra ir gars­ty­čiose, bei wasabi krie­nuose.

• krienų šaknų;
• van­dens;
• drus­kos;
• acto;
• cuk­raus.

Nusku­tame krie­nus ir sutar­kuo­jame per bul­vinę tarką. Aš norė­jau būti gud­res­nis ir paban­džiau krieną susmul­kinti su vir­tu­vi­niu kom­bainu. Gavosi nela­bai Kitą kart tarkuočiau.

Norė­dami pama­tyti dides­nes nuo­trau­kas — spau­s­kite ant jų.

Į tar­kuo­tus krie­nus dedame drus­kos, tru­putį cuk­raus (pagal skonį), šaukštą acto (sako, kad actas sta­bi­li­zuoja krienų aitrumą, t.y. nele­žia, jam visam išga­ruoti). Van­dens pilame tiek, kad krie­nus būtų galima tepti, bet kad neplū­du­riuotų jame. Viska sumai­šome, ir tepame ant duonos

Žymos: bulvė, krienai, padažas