Krienai

Kiek tik save atsi­me­nu, visa­da val­giau ir val­gau krie­nus 🙂 Kai buvau mažas krie­nus val­giau, nes sene­lis saky­da­vo, kad būsiu tik­ras vyras. Buvo gar­bės rei­ka­las suval­gy­ti krie­nų, tokių kurių rei­kia vos vos, bet bur­ną ir nosį išgrau­žia kaip rei­kia :)Ir dabar sriu­bas val­gau su duo­na, o ant jos užsi­te­pu krie­nų — vyrai kitaip ir nevalgo 🙂

Kodėl dariau krie­nus? Kodėl nenu­si­per­ku? Todėl, kad prie par­duo­tu­vės pama­tė­me sėdin­tį seno­lį, kuris par­da­vi­nė­jo savo dar­žo gėry­bes. Senu­kas buvo toks, pro kurį sun­ku pra­ei­ti nie­ko nenu­pir­kus :)Vat kaip krie­nai atsi­dū­rė ant mūsų sta­lo. Jei nesa­te val­gę nami­nių krie­nų, tai žino­ki­te, kad nami­niai yra smar­kiai stip­res­ni už tuos kuriuos rasi­te parduotuvėje 🙂

Tar­kuo­da­mi krie­nus būki­te atsar­gūs ir pasi­ruoš­ki­te žiau­p­čio­ti ir verk­ti. Jei ser­ga­te slo­ga, tai labai geras būdas pra­va­ly­ti kvė­pa­vi­mo takus, bet reik­tų užsi­dė­ti plau­ki­mo aki­nius arba akva­lan­gą. Mano močiu­tė tar­kuo­ti krie­nus reko­men­duo­ja lau­ke, kad vėjas išsklai­dy­tų ait­rų kava­pą. Pati krie­no šak­nis, kol ji nėra pra­pjau­ta, nesklei­džia jokio kva­po, bet kai ją pažei­di išsi­ski­ria alie­jus, kuris ir erzi­na akis, bur­ną, nosį. Tas pats alie­jus yra ir gars­ty­čio­se, bei wasa­bi krie­nuo­se.

• krie­nų šaknų;
• van­dens;
• drus­kos;
• acto;
• cuk­raus.

Nusku­ta­me krie­nus ir sutar­kuo­ja­me per bul­vi­nę tar­ką. Aš norė­jau būti gud­res­nis ir paban­džiau krie­ną susmul­kin­ti su vir­tu­vi­niu kom­bai­nu. Gavo­si nela­bai 🙂 Kitą kart tarkuočiau.

Norė­dami pama­tyti dides­nes nuo­trau­kas — spau­s­kite ant jų.

Į tar­kuo­tus krie­nus deda­me drus­kos, tru­pu­tį cuk­raus (pagal sko­nį), šaukš­tą acto (sako, kad actas sta­bi­li­zuo­ja krie­nų aitru­mą, t.y. nele­žia, jam visam išga­ruo­ti). Van­dens pila­me tiek, kad krie­nus būtų gali­ma tep­ti, bet kad neplū­du­riuo­tų jame. Vis­ka sumai­šo­me, ir tepa­me ant duonos 🙂