Papildymas (2011.01.24) Pradėsiu rašyti, kai kuriuos papildymus arba patobulinimus savo ankstesniems receptams, tuo pačiu juos ir priminsiu 🙂 Taigi, žemiau pateiktas recepto variantas, kai kruopas reikia laikyti pamerktas per naktį. Bet gali atsikti, taip, kad košės užsimanytute tą pačią dieną ir laukti per naktį nenorėtute 🙂 Tada darote taip: praskalaujate kruopas šaltu vandeniu, užpilate jas vandeniu (pilkite, kad vanduo jas apsemtų daugiau nei dvigubai) ir palaikykite 10–20 min. Tada kruopas dedate į puodą kuriame virsite košę, įpilate vandens, kad kruopas apsmetų bper gerus 4–5 pirštus, užvirante vandenį, paverdate 15 min, ugnį išjungiate, puodą uždengiate ir palaikote 1–2 valandas. Ir nuo čia jau vadovaukitės receptu pateiktu žemiau. Jei trūksta vandens įpilate, kad apsemtų per 2–3 pirštus ir verdate toliau 🙂
Užtruksite 1 valandą.
Turbūt pats lietuviškiausias receptas mano bloge. Gal net ne lietuviškiausias, o žemaitiškiausias:) Ir net iš karto du receptai viename įraše. Taigi, perlinių kruopų košė — labai sveikas, vegetariškas patiekalas. Jei nesate valgęs, tai galite jos paragauti Forto Dvare. Tiesa, ten ji vadinama “šilkine koše”, nors visi žemaitiškos/lietuviškos kulinarijos vadovėliai sako, kad šilkinė košė yra kitokia košė, dažniausiai net ne iš miežių. Bet kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Žinoma, namie košė gauansi nepalyginimai geriau nei viešoj įstaigoj, todėl tikrai pamėginkite, ypač, jei patinka, kugelis, cepelinai ir kiti lietuviški patiekalai. Asmeniškai aš, šią košę prilyginčiau cepelinams, nes nei skoniu, nei autentiškumu jiems nenusileidžia, juo labiau, kad abu šie patiekalai turėtų būti valgomi su tuo pačiu padažu — mirkalu.
Taip taip, čia ne mano ar mano šeimos sugalvotas pavadinimas 🙂 Taip padažas vadinamas žemaitijoje, taip jis vadinamas ir kulinarijos vadovėliuose ir netgi internete. Labai primena prancūzišką Béchamel. Kas nuo ko nukopijavo neaišku, bet lietuviškajame variante būtinai turi būti spirgučiai 🙂 Ir tinka jis prie visko.
Dar vienas man rūpintis dalykas, tai nuo kada, kodėl ir kaip miežiai buvo pradėti vadinti perlinėmis kruopomis 🙂 Miežiai lyginant su rugiais ar kviečiais trumpesni ir apvalainesni, matyt to ir užteko 🙂 Beje, paskaitykite čia - ši košė tikras vaistas 🙂
3–4 porcijos.
Košei:
- 0,5 kg perlinių kruopų;
- 3 bulvės;
- stiklinė pieno;
- druskos.
Mirkalui:
- 300 gr. šoninės/lašinukų;
- 1 svogūnas;
- 2 v.š. miltų;
- 0,5 l pieno;
- druskos, pipirų.
Kadangi kruopos yra kietos, tai jas būtina per naktį pamirkyti šaltame vandenyje, arba reiks ilgiau virti :). Taigi užpilame kruopas vandeniu ir paliekame per naktį. Po nakties. Nupilame vandenį, praskalaujame kruopas, pilame į puodą.
Ant viršaus užpilame vandens taip, kad virš kruopų būtų per 3–4 cm, įdedame druskos ir verdame maždaug 40–50 min priklausomai nuo kruopų ir jų išbrinkimo. Per tą laiką vanduo turi nugaruoti ir kruopos išvirti — pasidaryti minkštos. Jei vandens pritrūktų, o kruopos dar nebūtų išvirusios — tiesiog jo įpilkite ir virkite toliau. Kol košė verda nuskutame ir smulkia tarka sutarkuojame bulves.Nepamirštame karts nuo karto pamaišyti košę. Po 40 min, paragaujame košę.
Jei kruopos jau pakankamai minkštos, o vanduo jau beveik nugaravęs, supilame į puodą tarkius ir gerai viską išmaišome. Ant silpnos ugnies paverdame dar kokį 10 min, nepamirštame pamaišyti. Dabar supilame pieną, viską gerai išmaišome, paverdame dar pora minučių ir dedame košę į lėkštes.
Kol verda košė pasidarome mirkalą.
Pakepiname šoninę ir/ar lašinukus. Kai gerai juos paspirginame ten pat pakepiname smulkintą svogūną. Jei trūksta reibalų įpilame truputį aliejaus. Pakepus svogūnui į keptuvę dedame miltus ir viską gerai išmaišome.
Kai tik išmaišome iškart pilame pieną. Kaitiname maišydami kol padažas sutirštės. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų.
Skanaus.
Parašykite komentarą