Perlinių kruopų košė su mirkalu
Publikuota 15. Kov, 2010, autorius - Audrius kategorija 60min, Lietuviški, Padažai, Pagrindinis patiekalas, Pamokymai, Vakarienė, Vegetariška
Užtruksite 1 valandą.
Turbūt pats lietuviškiausias receptas mano bloge. Gal net ne lietuviškiausias, o žemaitiškiausias:) Ir net iš karto du receptai viename įraše. Taigi, perlinių kruopų košė — labai sveikas, vegetariškas patiekalas. Jei nesate valgęs, tai galite jos paragauti Forto Dvare. Tiesa, ten ji vadinama “šilkine koše”, nors visi žemaitiškos/lietuviškos kulinarijos vadovėliai sako, kad šilkinė košė yra kitokia košė, dažniausiai net ne iš miežių. Bet kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Žinoma, namie košė gauansi nepalyginimai geriau nei viešoj įstaigoj, todėl tikrai pamėginkite, ypač, jei patinka, kugelis, cepelinai ir kiti lietuviški patiekalai. Asmeniškai aš, šią košę prilyginčiau cepelinams, nes nei skoniu, nei autentiškumu jiems nenusileidžia, juo labiau, kad abu šie patiekalai turėtų būti valgomi su tuo pačiu padažu — mirkalu.
Taip taip, čia ne mano ar mano šeimos sugalvotas pavadinimas
Taip padažas vadinamas žemaitijoje, taip jis vadinamas ir kulinarijos vadovėliuose ir netgi internete. Labai primena prancūzišką Béchamel. Kas nuo ko nukopijavo neaišku, bet lietuviškajame variante būtinai turi būti spirgučiai
Ir tinka jis prie visko.
Dar vienas man rūpintis dalykas, tai nuo kada, kodėl ir kaip miežiai buvo pradėti vadinti perlinėmis kruopomis
Miežiai lyginant su rugiais ar kviečiais trumpesni ir apvalainesni, matyt to ir užteko
Beje, paskaitykite čia - ši košė tikras vaistas
3–4 porcijos.
Košei:
- 0,5 kg perlinių kruopų;
- 3 bulvės;
- stiklinė pieno;
- druskos.
Mirkalui:
- 300 gr. šoninės/lašinukų;
- 1 svogūnas;
- 2 v.š. miltų;
- 0,5 l pieno;
- druskos, pipirų.
Kadangi kruopos yra kietos, tai jas būtina per naktį pamirkyti šaltame vandenyje, arba reiks ilgiau virti
. Taigi užpilame kruopas vandeniu ir paliekame per naktį. Po nakties. Nupilame vandenį, praskalaujame kruopas, pilame į puodą.
Ant viršaus užpilame vandens taip, kad virš kruopų būtų per 3–4 cm, įdedame druskos ir verdame maždaug 40–50 min priklausomai nuo kruopų ir jų išbrinkimo. Per tą laiką vanduo turi nugaruoti ir kruopos išvirti — pasidaryti minkštos. Jei vandens pritrūktų, o kruopos dar nebūtų išvirusios — tiesiog jo įpilkite ir virkite toliau. Kol košė verda nuskutame ir smulkia tarka sutarkuojame bulves.Nepamirštame karts nuo karto pamaišyti košę. Po 40 min, paragaujame košę.
Jei kruopos jau pakankamai minkštos, o vanduo jau beveik nugaravęs, supilame į puodą tarkius ir gerai viską išmaišome. Ant silpnos ugnies paverdame dar kokį 10 min, nepamirštame pamaišyti. Dabar supilame pieną, viską gerai išmaišome, paverdame dar pora minučių ir dedame košę į lėkštes.
Kol verda košė pasidarome mirkalą.Pakepiname šoninę ir/ar lašinukus. Kai gerai juos paspirginame ten pat pakepiname smulkintą svogūną. Jei trūksta reibalų įpilame truputį aliejaus. Pakepus svogūnui į keptuvę dedame miltus ir viską gerai išmaišome.
Kai tik išmaišome iškart pilame pieną. Kaitiname maišydami kol padažas sutirštės. Pagal skonį įberiame druskos ir pipirų.
Skanaus.
Jums taip pat gali patikti:
|
|
|
|



















Žalia Varna
15. Kov, 2010
Va, kaip tyčia ir aš neseniai gaminau iš perlinių kruopų
Tikrai labai skanus ir vertingas produktas. Beje, mano košė buvo su grybais, bet manau, kad abiems būdais labai skanu
Audrius
16. Kov, 2010
Grybų galima įdėti į padažą — tikrai bus skanu
aguonele
15. Kov, 2010
nu kose isivaizduoju kad skani, vis palnuoju isbandyti ir va manau jog atradau sau recepta
bet bechamel skamba man gardziau nei mirkalas … keistas zodis…
Audrius
16. Kov, 2010
keistas
kad tu žinotum kiek dar daugiau keitesnių žodžių yra
čia tikrai dar nieko
Žiu
16. Kov, 2010
Wow! Kaip didelė perlinių kruopų mėgėja — viešai pasižadu išbandyti
))
Audrius
16. Kov, 2010
haha
lauksim bandymo
Gaby
16. Kov, 2010
Atrodo gundančiai, tik mano matais, labai jau ilgai reikia tas kruopas virti, tai ir stabdo…
Audrius
16. Kov, 2010
o kokie dar matai?
Gaby
16. Kov, 2010
košei 20 min:)
Jurga
16. Kov, 2010
Jėėė… receptas kaip tik man
be galo mėgstu perlines kruopas. Bandysiu tikrai.
Audrius
16. Kov, 2010
gerai, jau antras pasižadėjimas
inesa
16. Kov, 2010
Šaunumėlis!..seniai begaminta košė.Šiandien sušveitėm su didžiausiu malonumu.O dėl padažo pavadinimų,tai galiu pasakyti,jog mano močiutė (kilusi nuo prūsų šalies) vadindavo jį tik PATARMASU.
Audrius
16. Kov, 2010
O patarmasas irgi yra toks patiekalas, bet jis visai neprimena šio padažo. Tai užkandis/padažas iš rauginto pieno, bulvių, grietinės
egidija
16. Kov, 2010
jau kaip vaikysteje as nemegau tos koses… turbut tik lasiniai buvo man uz ja slykstesni. bet dabar visai su malonumu sulapnociau kokia lekste kita… senstu matyt.…
Audrius
16. Kov, 2010
Gal be tarkių būdavo? Be tarkių košė tikrai nėra tokia skani
Inesa
16. Kov, 2010
Dėl patarmaso: mano močiutė butent šitą padažą vadindavo patarmasu, ir mes valgydavom jį su karštom bulvėm,virtom su lupenom. Oi,kaip skanu būdavo.
Mat kokia Lietuva skirtinga ir įvairi su pavadinimais! O štai tavo aprašytąjį dalyką vadindavom kėžu (sutrini bulves, įpili rūgpienio, dedi grietinės ir dar įpjaustai česnakėlio.Valgai irgi su karštom bulvytėm.Mmm..)
Audrius
16. Kov, 2010
Kėžas — dar kitoks patiekalas
panašus į patarmasą
Inesa
17. Kov, 2010
Va kaip įdomu mūsų Lietuvėlėj. Čia kaip su žodžiu “grobai” — vienur jis reiškia vidurius, kitur– šonkaulius!
Aurimas
17. Kov, 2010
Košių nelabai mėgstu, bet šitą mielai paragaučiau. Vien padažas ko vertas
Audrius
17. Kov, 2010
suvalgytum padažą, o košę paliktum
Dalia
17. Kov, 2010
katras čia dejavo, kad per ilgai verdama, ogi miežinius dribsnius naudok, aišku patiekalas jau nebebus nacionalinis paveldas, bet … kažkas vistiek bus.
Mano vaikystėj tokį padažiuką vadindavo “zuostre”, o viena iš tetų vadindavo “zapte”, kad man atrodė labai keista, nes mums zaptė reiškė uogienę.
Violeta
17. Kov, 2010
Kaip įdomu. Atrodo toks paprastas ir visiems pažįstamas receptas, o va pamiršus visiškai buvau. Tokią košę močiutė vadindavo šilkine, o patarmasu kažką kitką, tik jau neprisimenu ką. Užsimaniau valgyt
)
inesa
17. Kov, 2010
“zuostrės“ir ‘zaptės” tai dar neteko girdeti… O iš kokio čia krašto žodžiai-žemaičių?
Lilina
21. Kov, 2010
Iš mano vaikystės prisiminimų — tai mano mėgstamiausia košė
Tik tėtis ją virdavo nuo cepelinų likusiu virale
Audrius
21. Kov, 2010
man tai ši košė labai panaši į cepelinus
Skryliai | kasuvalgyti.lt
25. Bal, 2010
[…] Skryliai gali būti valgomi su uogiene, su grietine, su spirgučiu padažu arba su mirkalu. Man skaniausiai ir aš visados valgau būtent taip — su mirkalu, taip pat siūlau […]
Ruta
14. Bir, 2010
Na ką belaukiant tėvelių pagaminsiu šią košę jiems
liko trys valandos tai gal spėsiu
D
Audrius
14. Bir, 2010
kaip gavosi?
Alba
08. Lie, 2010
Labai geras receptas. Vakar išbandžiau vakarienei. Perlinės kruopos tepamirko 4 val., bet išvirė gan greit. Pasiguosiu — gavau traumą betarkuodama pačią pirmą bulvę, brrr. Bet košė buvo labai skani, tik beveik pritrūko mirkalo, kitąkart darysim daugiau.
Audrius
08. Lie, 2010
mes beveik visada mirkalą darom iš beveik viso litro (be vienos stiklinės) pieno
Ruta
08. Lie, 2010
…o man nesigavo
(
jautesi ta zalia bulve
Audrius
09. Lie, 2010
keista.. gal labai trumpai pavirei įdėjus tarkius?
solia
13. Lie, 2010
Mano mamyte tokia virdavo, padaza irgi mirkalu vadindavo
Audrius
15. Lie, 2010