Užruksite 1,5 valandos.
Iš karto pasakau, kad žemiau pateiktas plovo receptas nebūtinai gali būti toks kokį žinote jūs, ar koks yra “tikrasis”.
Taigi, plovas — artimųjų rytų patiekalas. Turbūt labiausiai žinomas uzbekiškas plovas, gaminamas su aviena arba ėriena. Bet reikia nepamiršti, kad ispaniška paella arba itališkas risotto irgi labai primena plovą. Tai kaip atskirti tikrą plovą nuo ryžių košės su mėsa? Taigi, jei jūs gamindami plovą mėsą, morkas bei svogūnus pakepate, o po to dar troškinate vandenyje, ir ryžius verdate tame pačiame puode kaip ir mėsos-morkų-svogūnų troškinys — reiškia jūs darote tikrą (beveik tikrą) plovą, o ne ryžių košę 🙂 Ir net jei jūsų plove ryžiai bus sulipę — nesijaudinkite, su laiku išmoksite jų nesulipinti.
Plovas buvo mano pirmasis patiekalas, kurį aš mokėjau daryti atvažiavęs į Vilnių. Tuo tarpu, kai mano draugai sau virdavo šaldytus koldūnus, makaronus ar mikrobangėje šildydavosi mamos gamintus kotletus, aš virdavau plovą 🙂 Kurį, laiką jis buvo mano firminiu patiekalu 🙂 Beto būdavo labai patogu, nes plovo galima prisivirti, bent trim dienom, ir visą tą laiką jis būna skanus 🙂
Plovą galima gaminti su bet kokia mėsa, nors man skaniausias būna su kiauliena arba jautiena. Vištiena yra per liesa ir sauso, o avienos nemėgstu. Mėsa turėtų būti riebesnė. Morkos ir svogūnai — privalomi 🙂 Svarbiausias plovo prieskonis — kuminas (išvaizda panašus į kmyną, bet kitokio skonio). Beje, kefyras turbūt buvo išrastas plovui 🙂
Norėdami pamatyti didesnes nuotraukas — spauskite ant jų.
- 0,5 kg jautienos kumpio (sultingesnio);
- 0,5 kg ryžių;
- 0,5 kg morkų;
- 0,5 kg svogūnų;
- kumino, pipirų, druskos.
Šį kartą naudojau jautieną. Nusipirkau nuostabų kumpio gabaliuką.
Norėdami pamatyti didesnes nuotraukas — spauskite ant jų.Jautiena bus ir minkštesnė ir sultingesnė, jei joje matysis riebalų ruoželiai (pastebėkit nuotraukoje). Mėsą supjaustome kubeliais. Sutarkuojame morkas (jei netingite, galite supjaustyti šiaudeliais), pusžiedžiais supjaustome svogūną.
Plovui labiausiai tinka kuo storesnis puodas. Špižinis, ar storadugnis plieninis bus pats tas. Kodėl? Todėl, kad geriau pasiskirstytų karštis. Kuo jis geriau pasiskirstys, tuo mažiau prie dugno prikeps ryžių, tuo vienodžiau virs ryžiais, dėl ko jie nepervirs ir nesulips. Mano naujasis špižinis darbą atliko puikiai 🙂
Norėdami pamatyti didesnes nuotraukas — spauskite ant jų.Puode gerai įkaitinam aliejų (aliejaus nepagailėkite), ir sudedam mėsą. Mėsą turi apskrusti iš visų pusių, perkepti nereikia. Paskrudus mėsai sudedam svogūnus.
Norėdami pamatyti didesnes nuotraukas — spauskite ant jų.Kepame, kol svogūnai pasidaro šviesiai rudi (maždaug 10–15 min). Po to sudedam morkas, ir vėl kepame, kol jos sukris. Karts nuo karto pamaišome. Kai morkos iškepa į puodą pilame vandens tiek, kad viską apsemtų. Sudedam prieskonius, druską, pipirus, česnaką. Troškiname atidengtame puode maždaug 30 min.
Norėdami pamatyti didesnes nuotraukas — spauskite ant jų.Tada tolygiai paskirstydami supilame ryžius. Jų sluoksnį išlyginame ir ant viršaus pilame vandenį. Vandens pilti tiek, kad ryžius apsemtų maždaug per pirštus. Jokiu būdu nemaišome. Užviriname ir leidžiame keletą minučių pavirti. Tada ugnį sumažiname iki minumumo, puodą uždengiame ir viską pamirštame 45 minutėms.
Norėdami pamatyti didesnes nuotraukas — spauskite ant jų.Jei puodas storadugnis, gerai laikantis šilumą, tai ugnį po 45 min galima ir visai išjungti. Dar palaikome uždengtą 15 minučių. Plovas pagamintas 🙂 Nuostabus kvapas, skonis ir spalva. Ryžiai birūs ir nepervirę 🙂
Aš visą laiką puodą laikiau uždarytą. Jei būtų perdaug vandens, tai reiktų virti be dangčio, kad dalis vandens išgaruotų.
Parašykite komentarą