Naminis tarchūnas

Ato­sto­gos bai­gė­si. Jei rašy­čiau blo­gą ne apie mais­tą, tai rašy­mo turė­čiau atei­nan­tiems pusei metų — tiek daug vis­ko nuti­ko, tiek pama­čiau ir pada­riau. Bet čia rei­kia rašy­ti apie mais­tą 🙂 Jau pra­ėjo geras mėnuo, nuo pas­ku­ti­nio mano rašy­mo, tur­būt dau­ge­lis jau pasi­ge­do­te nau­jų straips­nių, gal kas gal­vo­jo­te, kad jau aplei­dau šį savo pomė­gį. Žino­ma nea­p­lei­dau:) Užteks čia pliur­pa­liz­mų, einam prie to, ko čia visi ir renkasi 🙂

Jau prieš gerą mėne­sį face­bo­ok’e rašiau apie nami­nį tar­chū­ną. Dau­ge­lis matyt senai jau lau­kia­te šio recep­to. Jei kas neži­no­te — “Tar­chū­nas”  — toks labai žalias limo­na­das. Šiuo metu jis veža­mas iš Rusi­jos ir par­da­vi­nė­ja­mas čia. Esu matęs bent kelias rūšis, bet man ska­niau­sias yra par­duo­da­mas stik­li­niuo­se bute­liuo­se. Taip pat tar­chū­nu yra vadi­na­mas pelėt­rū­nas — toks vais­ti­nis auga­las, kuris pla­čiai nau­do­ja­mas ir mūsų liau­dies medi­ci­no­je. Džio­vin­tas pelėt­rū­nas popu­lia­rus ir kaip prie­sko­nis prie mėsos, viš­tie­nos, varš­kės. Sutei­kia patie­ka­lams ne tik sko­nį, bet ir ska­ti­na ape­ti­tą, geri­na virškinimą.

  • pun­de­lis švie­žio pelet­rū­no (sun­kiai galiu nusa­ky­ti tiks­lų kiekį 🙂 );
  • 3 citri­nos;
  • 6 v.š. cukraus.

Pasi­da­ry­ti nami­nį tar­chū­no gėri­mą labai papras­ta. Tai tik­rai nebus lygiai tas pats, kas par­duo­tu­vė­je par­duo­da­mas limo­na­das. Bus pana­šus, bet labai ska­nus ir gai­vus gėri­mas.  Ir jei pelet­rū­nas auga kur nors neto­li jūsų, tik­rai daž­nai dary­si­tės šį gėrimą 🙂

Pelet­rū­ną sutrinam/susmulkinam su blen­de­riu (kaip jis lie­tu­viš­kai vadi­na­si, pri­min­ki­te) su cuk­ru­mi. Gau­tą masę sude­dam į dube­nį ir užpi­la­me ver­dan­čiu van­de­niu (maž­daug 0,5 l ). Supjaus­to­me gre­ži­nė­liais citri­nas ir sume­tam į šį užpi­lą. Pamai­šo­me, pamai­go­me, užden­gia­me ir palie­ka­me nakčiai.

Sekan­čią die­ną vis­ką per­ko­šia­me, sude­da­me cuk­rų, išmai­šom, supi­la­me į bute­lį. Gavo­me kon­cen­truo­tą gėri­mą (beje, pasi­re­gu­liuo­ki­te sal­du­mą ir rūgš­tu­mą pagal save). Dabar juo pagal sko­nį gar­di­na­me van­de­nį arba mine­ra­li­nį (aš gau­tą skys­tį supy­liau į 1,5 l bute­lį ir iki vir­šaus pri­py­liau mine­ra­li­nio). Žino­ma, par­duo­tu­vi­nis tar­chū­nas nesi­ga­vo, bet gavo­si labai ska­nus ir gai­vus gėri­mas. Kas gėrė, tam patiko.

Ska­naus.


Paskelbta

-

, ,

sukūrė

Komentarai

Atsakymai į “Naminis tarchūnas”: 7

  1. Karvė

    O įdo­mu to pelet­rū­no švie­žio pirk­ti kur nors būna? Būtų labai sma­gu pasi­ban­dy­ti šitą receptą!

    1. Tur­guj gali­ma ras­ti. Aš pir­kau tur­guj iš močiutės 🙂

  2. Jau gai­liuo­si, kad pava­sa­rį nepa­si­sė­jau.… O kaip tik — sto­vė­jau prie sėk­lų sten­do, mai­giau tuos mai­še­lius, svarsčiau.….ir nuspren­džiau, kad gal ne. O dabar jau gai­liuo­si. Teks apsi­lan­ky­ti tur­gu­je pas babytes.

  3. O kad dar “užga­za­vuz” tokį daly­kė­lį… Būtų nuo­sta­bus nami­nis gėri­mu­kas 🙂 Gal net neblo­ga vers­lo idėja!

    1. sutin­ku 🙂

  4. Monika

    O gal dar ir “Bai­ka­l’o” recep­tė­lis atsi­rastų kada nors? 😀

    1. kas čia žino 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.