Kadangi esu vandenis, tai taip jau gaunasi, kad vasarį būna gimtadienis 🙂 jau praėjo 😛 Kadangi gavau Yspūdingų dovanų, tai negalėčiau apie tai nepasigirti savo bloge 🙂 Tokia trumpa įžanga.
Pirmoji dovana, tai knyga, kurią gavau iš Tyto Alba leidyklos. Ir ši dovana visai ne su gimtadieniu, tiesiog taip išpuolė, bet vistiek pasigirsiu.
Taigi gavau dar dažais kvepiančią Pauliaus Jurevičiaus knygą “Staltiesės ritmu”. Knygos recenzijoje rašoma:
tai kelionė po gero ir blogo skonio Europą, šmaikštūs praktiniai patarimai geros virtuvės ieškotojams ir teoriniai gastronomijos kaip bendrosios kultūros dalies pagrindai.
Aprašymas maloniai nuteikia gomurį:) Kol kas knygos neskaičiau, tik permečiau akimis, perskaičiau pora vietų iš belenkur (aš visada taip darau renkantis knygą) ir pirmasis įspūdis buvo geras. Patinka vyriška mąstysena, rašysena. Patinka taiklūs, ironiški pastebėjimai ir palyginimai. Ar esat pastebėję, kad žmonės valgo picas su majonezu? Bet kodėl? Arba, kokį mineralinį vandenį užsisakyti restorane? Arba kaip gyvena Italijos sūrininkai ir mėsininkai? Temų daug ir apie viską 🙂
Mokytis ir smalsiai žvalgytis, lygiuotis į šaunesnius ir daugiau pasiekusius – tikrai verta. Kad nacionaliniai virtuvės ypatumai būtų be konservantų, kad vynas vėl taptų ne alkoholio laipsnių suma, o krikščioniškosios Vakarų kultūros simboliu, kad virėjai būtų vadinami kūrėjais. Kad vėl grįžtų staltiesės ritmas ir prarasta gastronominė atmintis. Kas žino, galbūt iš baltojo varškės sūrio. Ar iš stiklo drumsto naminio alaus. Juk net prancūzui Marceliui Proustui prarasto laiko beieškant austrių ir moliuskų skonis kažkodėl netikdavo…
Nors laisvo laiko pas mane ypatingai mažai, bet knygą tikrai perskaitysiu ir aišku parašysiu, kaip ji man patiko 🙂
O jūs dar neskaitėte jos?
Parašykite komentarą