Šernienos kepsniukai

Turiu nau­ją pir­ki­nį — ema­liuo­tą ketaus kep­tu­vę 🙂 Ketus (špi­žius) — meta­lo ir ang­lies lydi­nys. Ketaus indai labai sun­kūs, bet užtat ilga­am­žiai, labai gerai paskirs­to ir išlai­ko šilu­mą. Minu­sas, kad labai rei­kia pri­žiū­rė­ti, kad nesu­rū­dy­tų 🙂 Bet jei indas ema­liuo­tas, tai visi minu­sai dings­ta, išsky­rus aiš­ku svorį 🙂

Norė­dami pama­tyti dides­nes nuo­trau­kas — spau­s­ki­te ant jų.

Mano nau­jo­ji kep­tu­vė ne šiaip įpras­tą, o skir­ta keps­niams:) su grio­ve­liais, kurie labai gra­žiai įsi­re­žia į mėsą. Mėsa atro­do, lyg būtų kep­ta ant gro­te­lių. Beto, į grio­ve­lius subė­ga rie­ba­lai, tai­gi mėsa kepa ne alie­ju­je, o tik dėl karš­čio. Jei turi­te ketaus arba plie­no kep­tu­vę tur­būt žino­te, kad labai svar­bu tin­ka­mai įkai­tin­ti kep­tu­vę, kad mėsą nepri­lip­tų. Dau­ge­lis to neži­no, ir mano, kad tokios kep­tu­vės nie­kam tiku­sios. Apie tai kaip kep­ti plie­no ar ketaus kep­tu­vė­se rei­kės para­šy­ti vėliau 🙂 Šį kar­tą trum­pas pamo­ky­mas, kaip dary­ti padažą 🙂

Norė­dami pama­tyti dides­nes nuo­trau­kas — spau­s­ki­te ant jų.

Tai­gi, nau­ją daik­tą rei­kia išban­dy­ti 🙂 Kadan­gi kame­roj buvo šer­nie­nos išpjo­vos, tai ilgai gal­vo­ti nerei­kė­jo 🙂 Šer­nie­na — kie­tes­nė, tam­ses­nė, lie­ses­nė negu kiau­lie­na. Ypač tin­ka tiems, kurie neval­go kiau­lie­nos 🙂 Nors mėsa ir patik­rin­ta, bet ją rei­kia gerai iškep­ti, tik­rai ne medium ar medium rare.

• 6 šer­no išpjo­vos kepsniai;
• 3 v.š. vor­čes­te­rio padažo;
• drus­kos, pipirų;
• 200 gr. rie­bios grietinėlės;
• 200 gr. viš­tie­nos sultinio;
• 1 svo­gū­nas.

Mėsą pabars­to­me drus­ka, pipi­rais, palais­to­me vor­čes­te­rio pada­žu ir iki­šam į mai­še­lį, kur ją mari­nuo­si­me pus­die­nį ar per naktį.

Norė­dami pama­tyti dides­nes nuo­trau­kas — spau­s­ki­te ant jų.

Gerai įkai­ti­nam kep­tu­vę, sude­da­me mėsą. Kepa­me kelias minu­tes iš vie­nos pusės, po to iš kitos, ir vėl kar­to­jam taip kele­tą kar­tų. Kadan­gi tai yra ne jau­tie­na, o šer­nie­na, rei­kia  gerai iškepti.Iškeptą mėsą deda­me į lėkš­tę, užden­gia­me foli­ja ir palai­ko­me 15 min arba kol gami­nam padažą.

Norė­dami pama­tyti dides­nes nuo­trau­kas — spau­s­ki­te ant jų.

Norint pasi­ga­min­ti ska­nų pada­žą labai svar­bu turė­ti ir panau­do­ti vis­ką kas liko kep­tu­vėj iške­pus mėsą. Todėl svar­bu kepant mėsą jos nepri­de­gin­ti, nes tada po mėsos kepi­mo rei­kės keis­ti arba plau­ti kep­tu­vę. Tai­gi iške­pus mėsą:

• toje pačio­je kep­tu­vė­je pake­pam svo­gū­ną, nesu­de­gi­nam. Jei rie­ba­lų per daug — nupi­la­me dalį, jei per mažai — įpilame;
• pake­pus svo­gū­ną, pila­me van­de­nį, sul­ti­nį arba vyną. Jei kep­tu­vė plie­ni­nė arba ketaus su skys­čiu ir len­te­le nuva­lo­me visus prie­ke­pus 🙂 . Lei­džia­me nuga­ruo­ti bent pusei skysčio;
• bai­gia­me pada­žą, įdė­da­mi svies­to arba grie­ti­nė­lės, prieskonių.

Šį kar­tą pada­žas su grie­ti­nė­le. Pavi­ri­nus svo­gū­nus su sul­ti­niu įpi­lam grie­ti­nė­lę, ir vėl kai­ti­nam kol nuga­ruos maž­daug pusė skys­čio. Pada­žas pasi­da­rys tirš­tas, sod­raus skonio.

Norė­dami pama­tyti dides­nes nuo­trau­kas — spau­s­ki­te ant jų.

Ska­naus.