Apie dovanas ir Adler Bock alų

Šįkart ne recep­tas, o tik įra­šas susi­jęs su maistu…ir alu­mi 🙂 Beje, už šį įra­šą, aš iš nie­ko negau­siu, nė cen­to, tad papir­ki­mu manęs irgi nega­lė­si­te apkal­tin­ti 🙂 Beje, karts nuo kar­to aš gau­nu dova­nų, tai kokią kny­gą, tai kokių nors mais­to pro­duk­tų, bet, kaip supran­ta­te, apie tai para­šau ne visa­da. O rašau tik tada, kai man iš tie­sų kas nors patin­ka, ir jei jau siū­lau, tai siū­lau tuo tikė­da­mas. Šį kar­tą irgi taip pat. Buvau pakvies­tas į Švy­tu­rio kalė­di­nio alaus Adler Bock pri­sta­ty­mą į Gero Alaus par­duo­tu­vę (smar­kiai reko­men­duo­ju šią vie­tą bet kokio alaus ir užkan­džių prie jo mėgė­jui!!!). Šis “limi­ted edi­tion” alus būna ver­da­mas tik vie­ną kar­tą per metus ir yra skir­tas būtent Kalė­doms (šios ribo­tos par­ti­jos ala­su bute­lys yra su rau­do­na eti­ke­te, ant kuriuos mato­si apel­si­nai, cinamonas).

Adler Bock yra pri­ski­ria­mas prie lager tipo alaus. Lager tipo alus tai žemos mie­lių fer­men­ta­ci­jos alus ir pag­rin­di­nis skir­tu­mas nuo ale tipo alų yra tame, kad jis yra daug mažiau aro­ma­tin­ges­nis, t.y. mažiau kva­pų (pauos­ty­ki­te Grim­ber­gen alų ir pvz. Švy­tu­rio Bal­ti­jos, pama­ty­si­te koks aki­vaiz­dus skir­tu­mas). Alus sod­raus sko­nio, vos vos sals­te­lė­jęs, stip­rus, va toks labai tin­kan­tis tam­siam žie­mos vaka­rui 🙂 Ska­nus ger­ti vie­ną (tik­rai neme­luo­ju!) dar ska­niau deri­nant su tin­ka­mu mais­tu. Pag­rin­di­nė alaus ir mais­to deri­ni­mo tai­syk­lė yra ta, kad alaus sko­nis turi derė­ti su mais­to. Vie­nas ir kitas turi būti pana­šūs. Tad prie šio Adler Bock labai tiks su sun­kes­nio sko­nio, aro­ma­tin­gais patie­ka­lais, kurie padar­din­ti medu­mi arba uogie­ne (tokie gi ir būna Kalė­di­niai patiekalai 🙂 ).

Žino­ma pri­sta­tant alų davė para­gau­ti ne tik alaus, bet ir prie jo tin­kan­čių patie­ka­lų. Įspū­din­go sko­nio kep­tas kiau­lie­nos kum­pis su ana­na­sų, span­guo­lių ir pipi­rų uogie­ne (nere­alus deri­nys, ver­ta bus pamė­gin­ti pačiam), kep­tas kala­ku­tas su šal­ta­lan­kių uogie­ne (labai lie­tu­viš­ka, ane? ), toto­riš­kas pyra­gas arba šim­ta­la­pis ir sūris su man­gais ir imbie­rais. Žino­ma vis­kas, net­gi deser­tai labai tiko prie alaus. Jei neti­ki­te patys pamėginkite 🙂

Beje, šio alaus tech­no­lo­gė (kitaip sakant sukū­rė­ja) sakė, kad šio alaus buvo išvir­ta tik 80.000 lit­rų (arba 160.000 bute­lių), ir kad ver­da­ma tik vie­na kart metuo­se. Todėl, nepra­žiop­so­ki­te ir para­gau­ki­te. Juo labiau, kad kuo alus švie­žes­nis tuo jis ska­nes­ni, o dabar kaip tik yra tas metas, kai alus yra vos tik išpils­ty­tas į butelius 🙂

P.S. Dar kar­tą pabrė­žiu, kad čia ne rekla­ma 🙂 Ir šį alų aš mėgs­tu, o jei mėgs­tu, siū­lau ktiems 🙂