Užtruksite 25 min

Jums nepasivaideno vėl naujas receptas Grįžtu be fejerverkų, be įmantrių ir sudėtingų receptų, o tik su paprastu, žinomu, bet pamirštu receptu. Tikiuosi sekantis bus įspūdingesnis, o dabar pats tas įsivažiavimui, sugrįžimui po atostogų.

O aš truputį buvau pradingęs — atostogavau Atostogavau tik šiame bloge, bet ne gyvenime Smarkiai neturėjau laiko, tai jei rasdavau laiko, ką nors pagaminti, tai nebelikdavo rašymui. Krepšinis baigėsi, vakarai jau šalti, taigi ir laiko rašymui galima rasti.

Šį kartą receptas su jautiena. Tikras, grynas jautienos faršas. Neatsitiktinai. Visai nesenai pirmą kartą nusipirkau limuzinų veislės jautienos. Negirdėjot tokios? Tai tokia mėsinių galvijų veislė. Jaučiai stambūs ir ilgesni už įprastus, matyt dėlto ir limuzinai Mėsa skani, minkšta. Dar vienas pamokymas, nebijokite faršą pakepinti, t.y. paskrudinti. Leiskite jam pakepti nemaišant jo — turėsite dar skanesnį ir aromatingesnį patiekalą

• ~400 gr. jautienos faršo;
• 2 svogūnai;
• 3 skiltelės česnako;
• 400 ml pomidorų tyrės, arba konservuotų pomidorų;
• 2 a.š. cukraus;
• šviežio arba džiovinto baziliko;
• makaronų;
• druskos, pipirų, čiobrelių ir t.t.

Pakepame susmulkintus svogūnus ir česnakus. Kaip visada, kol gražiai paruduos. Į tuščią, gerai įkaitintą keptuvę įpilame šlakelį aliejaus ir dalimis gerai pakepiname jautienos faršą.

Būtinai dalimis, nes kitaip faršas neapkeps, o troškinsis. Nemaišykite faršo pastoviai, leiskite gražiai paruduoti, bet ir nepalikite ilgai be priežiūros, kad nepradėtų degti. Baigus kepti faršą, sudedam viską atgal į keptuvę ir užpilame pomidorų tyre arba konservuotais trintais pomidorais (aš naudojau savo paties gamybos pomidorų tyrę ). Kečupas čia netiks, nes nejausite jokio kito skonio išskyrus jo paties

Įdedame dar cukraus, druskos, pipirų, prieskonių ir troškiname 15 min. Per tą laiką išverdame makaronus. Baigus troškintis paragaujame, jei pomidorai rūgštūs dar įdedame cukraus. Jei padažas gaunasi per tirštas įpilkite dar tyrės arba pomidorų. Jei turite šviežių bazilikų ar/ir petražolių — būtinai įdėkite. Galiausiai sudėkite makaronus ir viską išmaišykite.

Paprasta, bet skanu

Pasidalink per Facebook

Užtruksite — greitai  20 min

Dar vienas tradicinis, žinomas,  ne vieno ragautas ir mėgstamas, tikras Vienos šnicelis. Kas yra tikras Vienos šnicelis? Tikras jis bus tada, kad bus pagamintas iš veršienos, kuri mušama skambant Mocarto muzikai, bei užgeriamas Zipfer alumi. Juokauju juokauju Užtenka tik vieno vienintelio punktelio, t.y. mėsa turi būti veršiena.

Veršiena — liesa, skani, lengvai virškinama mėsa. Veršiukai būna maitinami tik pienu, todėl ir pati mėsa kvepia pienu. Ji yra labai šviesi (panašiai kaip kiauliena). Riebalų beveik nėra. Veršiena nerekomenduojama tik kūdikiams, nes gali kilti alergija dėl karvies pieno. Ir aišku pirkite turguj — gausite ir šviežesnę, o svarbiausia, galėsite rinktis Šniceliui labai tiks veršienos kumpis.

Receptas ypatingai lengvas ir nereikalaujantis didelių pastangų. Siūlau visiems pabandyt ir tikrai nustebsite, kaip lengva paruošti Vienos šnicelį, lygiai tokį patį kaip duoda geriausiuose Vienos restoranuose

• ~0,5 kg veršienos;
• 2 nedideli kiaušiniai;
• ~50 gr. miltų;
• ~100 gr.  duonos džiūvėsių;
• druskos, pipirų;
• kelios citrinos skiltelės;
• petražolių, svogūno laiškų, sviesto, pieno bulvių košei.

Mėsą supojaustome maždaug 1,5–2 cm storio kepsneliais. Juos išmušame. Mėsą muškite mėsos plaktuku, bet lygiąja puse (nemuškite ta puse, kur yra dantukai). Mėsą muškite vienodo storio, pradėkite nuo centro ir eikite link kraštų. Nepersistenkite  :)

Išmuštus kepsnelius pabarstome druska ir pipirais. Į atskiras lėkštes suberiama miltus, džiūvėsius, išplaktą kiaušinį. Ir dabar jau kiekvieną kepsnelį mirkome kiaušinio plakinyje, tada miltuose ir galiausiai džiūvėsiuose.

Dedame kepsniuką į įkaitintą keptuvę su sviestu ir trupučiu aliejaus. Kepame kol gražiai paruduoja (3–4 min iš kiekvienos pusės) ant vidutinės ugnies. Iškeptus kepsnelius dedame į lėkštę, uždengiame folija ir kepame kitus.

Valgome su bulvių ir žalumynų koše. Išverdame bulves, nusunkiame, sudedame pjaustytas petražoles, svogūno laiškus, dedame šaukštą sviesto ir sugrūdame.

Pilame pieno, dar pamaišome ir valgome

Skanaus

Pasidalink per Facebook

Jau senai begaminau ką nors iš jautienos. Šį kartą jautiena kiniškai, gal japoniškai, o gal ir tailandietiškai — vienu žodžiu jautiena azijietiškai. O dabar svarbiausias dalykas Pirmą kartą gaminau iš jautienos diafragmos. Kol dar nepradėjot žiaupčiot skubu nuraminti, kad diafragma normali mėsa. Netgi sakyčiau labai skani. Taigi, apie viską detaliau.

Diafragma — raumuo laikantis vidaus organus (ten kur mūsų pilvo stresas). Vienas iš stipriausių raumenų pas jautį, todėl mėsa labai kieta. Netinkamai patiekta bus sunkiai įkandama, bato padą sukramtyti būtų paprasčiau. Bet, kuo raumuo tvirtesnis, tuo daugiau skonio jis turi. Taigi diafragma ypatingo jautieniško skonio. Kartu, diafragmoje yra nemažai jungiamojo audinio (riebalų išsišakojimų), dėl to mėsa yra sultinga. Kažkur skaičiau, kad geras mėsininkas diafragmos neparduoda, nes pasilieka sau   Dar, diafragma kainuoja labai pigiai (apie 10 litų kg) Aš kai pirkau, pardavėja paklausė ar šuniukui noriu Žinoma, atsakiau, kad ne, noriu sau, tai nieko nebeatsakė

Taigi, mėsa tikrai vykusi, ir tikrai dar ne kartą gaminsiu su ja. Tikrosios fajitos (meksikietiškas kebabas) gaminamos tik iš jautienos diafragmos. Bet yra kelios taisyklės kurias būtina žinoti gaminant diafragmą. Pirma, ją reikia bent kiek pamarinuoti prieš tai, antra, būtina, kuo geriau nuvalyti plėves (manoji jau buvo neblogai nuvalyta), ir paskutinė, bet pati svarbiausia, diafragmą, tiek žalią, tiek jau iškeptą, reikia pjaustyti labai plonai ir skersai raumens skaiduloms (ne išilgai joms). Atlikę viską taip turėsite, labai skanią, sultingą, ir nekietą mėsą.

• 500 gr. jautienos diafragmos;
• 1 paprika;
• 200 gr. šaldytų šparaginių pupelių (arba bet kokių kitų daržovių);
• 2 džiovinti juodieji kiniški grybai (arba bet kas kitas — bambukai, riešutai, morka ir t.t.);
• 2 v.š. krakmolo;
• 3 skiltelės česnako;
• 150 ml teriyaki padažo (arba sojos, bet tada dar įdėkite cukraus pora šaukštų).

Pasiruošiam mėsą: nuvalom, nupjaustom plėves, didesnius riebalus, ir supjaustome mėsą plonais kepsneliais, bet skersai raumenų skaiduloms.

Supjaustę mėsą ruošiame marinatą. Į dubenį sudedam krakmolą ir užpilame teriyaki padažu (arba pakeiskite jį sojos padažu su cukrumi — irgi bus skanu), sudedam smulkintą česnaką.

Gerai išmaišome, sudedam mėsą, dar kartą pamaišome ir paliekame bent valandai.

Kol mėsa marinuojasi supjaustome plonais šiaudeliais papriką, užmerkiame grybus (kiniški grybai parduodami džiovinti, užmerkus karštam vandenį jie išbrinksta).

Gerai įkaitiname wok’ą arba giliadugnę keptuvę. Įpilam šlakelį aliejaus. Sudedam šaldytas daržoves ir pakepam. Vėliau sudedame papriką. Pakepiname, kol bent truputį paruduos.

Pakeptas daržoves sudedam į dubenį. Į tą pačią keptuvę pilame dar truputį aliejaus ir dalimis pradedame kepti mėsą (būtinai dalimis). Mėsa kepame 3–5 minutes, jei kam patinka žalesnė jautiena — galima ir trumpiau.

Baigiant kepti paskutinę mėsos porciją, į keptuvę grąžiname jau iškeptą mėsą ir supilame likusį marinatą, tada atgal sudedame ir jau pakeptas daržoves, susmulkintus grybus. Viską išmaišome ir dar minutę pakaitiname.

Skanaus.

P.S. Kitą kart darydamas, gal krakmolą dėčiau pabaigoje sumaišytą su vandeniu.

Pasidalink per Facebook

Užtruksite 15 min.

Gal tiksliau būtų pavadinti “Azijietiški makaronai”.

Po dviejų savaičių pertraukos vėl rašau Buvau truputį dingęs, nes atsirado daug visokios veiklos ir visko nebespėju. Beje, jau praėjo metai nuo pirmojo įrašo Ką suvalgyti? bloge Per metus buvo parašyti 87 receptai, sulaukta beveik 1100 komentarų, nufotografuota daug daug nuotraukų, Facebook’o grupėje sulaukta 900 gerbėjų, perskaityta daug padėkos žodžių, ne vienas išmokintas, ką nors skaniai pasigaminti, ir svarbiausia daugeliui buvo atsakyta į klausimą “ką suvalgyti?”

Šiandien labai paprastas, greitas ir sveikas receptas. Makaronus šiam patiekalus galite naudoti ir paprastus, tik juos prieš tai reikėtų išvirti. Bet galima naudoti ir kiniškus, kurie pagaminti tik iš kvietinių miltų, ir kurių atskirai virti nereikia. Aš naudojau būtent tokius, kiniškus Santa Maria vermišelius (gaila nenufotografavau pakelio), kuriuos reikia sudėti į keptuvę, įpilti vandens ir per 5 minutes jie išverda.

Kitas geras dalykas su tokiais makaronais yra tai, kad galima naudoti bet kokį padažą — pradedant sojos, baigiant bet kuo. Aš naudojau kinišką česnakinę juodųjų pupelių pastą. Bet jei tokios neturite tiks tik sojos padažas, arba dar geriau kiniškas žuvies padažas (fish souce) arba terijaki (teriyaki) padažas — žodžiu, kas prieinama arba kas po ranka.

Ir paskutinis dalykas — prie makaronų gali būti bet kas — bet kokios daržovės, bet kokia mėsa ar žuvis — kas prieinama, ką mėgstate.

• 250 gr. kiniškų Santa Maria vermišelių;
• 1 morkos;
• 3 česnako skiltelių;
• 1 paprikos;
• 250 gr. vištienos filė;
• 150 gr. šaldytų šparaginių pupelių (arba žirnelių ar kitų šaldytų daržovių);
• 100 gr. konservuotų pupelių daigų (arba bambukų);
• kokio nors kiniško padažo (sojų, terijaki, žuvies, austrių) 3–6 v.š.l arba česnakinės juodųjų pupelių pastos — 1 a.š.

Ilgiausiai užtruks pjaustymas Supjaustome plonais šiaudeliais vištieną, morką, papriką. Susmulkinam česnaką. Keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepam vištą su česnaku. Kepam ant stiprios ugnies, pastoviai maišydami pora minučių. Po to sudedam likusias daržoves. Pakepam dar keletą minučių.

Sudedam makaronus (jei naudosite paprastus dėkite jau virtus, jei naudosite kiniškus, žiūrėkite į jų gaminimo instrukciją. Maniškius reikėjo sudėti į keptuvę ir užpilti vandeniu ir tada dar 5 min pakepti).

Pakepam dar keletą minučių ir pilame padažo, kurio turite (česnakinė pupelių pasta yra labai koncentruota ir sūri, todėl jos užtenka 1 a.š.; jei naudosite kitus padažus, tai pilkite pagal skonį, arba žiūrėkite į jų instrukcijas).

Skanaus.

Pasidalink per Facebook

Įspūdingos.

Greita. Labai greita. Skanu. Ypatingai skanu. Labai geras užkandis ir prie alaus ir prie vyno. Nustebinsite, net didžiausius gurmanus. Beje, pirmasis krevečių receptas, tikiuos ne paskutinis. Krevetes šiam receptui pirkau lukštentas (tik su uodegėlėm) ir šaldytas. Nors buvo parašyta, kad tai Karališkosios krevetės, bet mano manymu iki jų netempė, bet žinoma, buvo daug didesnės negu tos pačios mažosios. Ir dar, neišsigąskite pamarinuoti brendyje — puikus marinatas

Būtinai išmėginkit

• 0,5 kg šaldytų krevečių;
• 1 v.š. citrinų sulčių;
• 1 a.š. druskos;
• 2 a.š. šviežiai grūstų pipirų;
• 3–4 skiltelės česnako;
• 2 v.š. brendžio;
• 2 v.š. alyvuogių aliejaus.

Atitirpinam krevetes šaltame vandenyje. Nusausiname jas.

Visus likusius ingridientus: smulkintą česnaką, druską, pipirus, sultis, aliejų ir brendį supilame į dubenėlį ir gerai išmaišome.

Sudedame nusausintas krevetes į maišelį, užpilame marinatu ir laikome bent valandą arba per naktį šaldytuve.

Į įkaitintą keptuvę pilame alyvuogių aliejaus ir suverčiam visą maišelio turinį. Kepame maišydami apie 4–5 minutes, kol krevetės iškeps, o iš likusio marinato pasidarys padažiukas.

Skanaus!

Pasidalink per Facebook

Praėjo jau mėnuo po mano atostogų Turkijoje, o aš vis dar nepateikiau jums jokio turkiško recepto Šią klaidą ištaisysiu dabar. Turbūt daug kam kebabas asocijuojasi su kebabų kioskeliais, kurių šiuo metu pilna ne tik didžiuosiuose miestuose bet ir miestukuose. Jūs neįsivaizduojate kaip aš nustebau, kai važiuodamas per Rietavą (toks mažas miestelis Žemaitijoje) suskaičiavau jame 3 kebabines Daug kas sako, kad geriausi kebabai yra Kaune, bet žinau ir keletą vietų Vilniuje, kur kebabai dideli ir skanūs. Bet… Skaniausi kebabai man yra ne Lietuvoje, ir net ne Turkijoje ar Graikijoj , o Vokietijoje, Berlyne. Tokių skanių kebabų, kaip valgiau ten, daugiau niekur nesu valgęs. Kas yra buvęs Berlyne, turėjo pastebėti, kiek daug ten kebabinių, kuriuose dirba tikri turkai. Ypač šios užeigos populiarios naktimis, kai visi dar tik eina į klubus, arba jau grįžta.

Visuose tokiose greitose kebabinėse daugiausia daromi kebabai iš mėsos pjausnių, suvertų ant iešmo ir kaitinamų vertikaliai (iš tikrųjų tarp tų mėsos pjausnių turi būti sluoksnis maltos arba kapotos mėsos, bet ar taip daroma Lietuvoje — nežinau). Tai — vadinamas döner kebab.  Tuo tarpu kebabu Artimuosiuose Rytuose vadinama labai daug mėsiškų patiekalų. Tai ir patiekalai iš maltos, kapotos, pjaustytos ir t.t. mėsos. Mums įprastas šašlykas irgi vadinamas kebabu (shish kebab), mėsos kotletukai irgi vadinami kebabais. Namuose kebabą iš maltos (kapotos) jautienos arba avienos pasidaryti labai lengva (ko nepasakysi apie döner kebab ). Apie tai — žemiau

4 kebabiukams reikės:

• 400 gr. maltos jautienos arba avienos;
• 100 gr. džiūvėsių;
• 1 kiaušinio;
• 1 a.š. druskos;
• 1 a.š. saldžiosios paprikos miltelių;
• 1 a.š. kumino;
• 1 a.š. pipirų;
• medinių pagaliukų;
• lavaš0.

Šis patiekalas ypač tinkamas kepti lauke, ant žarijų, bet puikiai išeis ir namie ant keptuvės
Pirmiausia prieš viską darydami pamerkime medinius pagaliukus į vandenį, kad pamirktų ir kepant nesudegtų. Tada į faršą sudedame džiūvėsius, kiaušinį, prieskonius ir viską gerai išminkome rankomis.

Mėsą padaliname į keturias lygias dalis ir formuojame dešras, per vidurį veriame pagaliuką ir gauname kebabą Visi turi būti kuo vienodesni, tvirti. Patepame kebabus aliejumi (čia dėl to, kad į keptuvę jo nereiktų pilti) ir kepame ketuvėje iš visų pusių (jei pradėtų svilti — įpilkite aliejaus).

Prie šio patiekalo ypatingai tinka lavašas, riebus jogurtas (kurio aš neturėjau) ir šviežios daržovės. Labai greita ir skanu

Skanaus

Pasidalink per Facebook

Prasidėjo tikra vasara. Nesinori, ne tik, kad sėdėti darbe, bet ir ką nors gaminti virtuvėje. Tikrai, pradėjom mažiau valgyt O ir gaminant norisi, ko nors lengvo ir, svarbiausia, greito. Taigi kiniški patiekalai atitinka šiuos reikalavimus.  Esu jau visai nemažai priruošęs kiniškų patiekalų, bet su žuvim dar nebuvo. Šiandien kaip tik toks.

Vis dar nieko neparašiau apie atostogas Turkijoje Bet parašysiu, kokia lietingą vakarą sėsiu ir parašysiu. Atėjus vasarai, kažkaip pastebėjau, kad nebesirašo, nebeliejasi mintys taip lengvai, kaip esant blogam orui Bet matyt, jums ir skaityti daug nesinori, kai už lango geras oras?

Porcija dviem

• ~400 gr. bet kokios žuvies filė (aš naudojau menkės);
• 2 kiaušinių baltymai;
• 1 paprika;
• 1/4 ilgo agurko;
• 100 gr. konservuotų bambukų (galima pakeisti bet kuo );
• 200 ml vandens
• 4 v.š. cukraus;
• 3 v.š. sojos padažo;
• 2 v.š.ryžių acto;
• 3 v.š. krakmolo.

Supjaustome žuvį, bet ne smulkiai, o pakankamai stambiai. Truputį pasūdome, papipiriname.  Su mikseriu iki standumo išplakame baltymus. O trynius supilkite ant išvirtų ryžių ir tada dar truputį pakaitinkinkite — gausite ryžius su kiaušiniu.

Išplaktus baltymus supilame ant žuvies, arba žuvį sudedame į baltymus , pamaišome.
Į lėkštutę suberiame krakmolą. Šį kartą, beje, pirmąjį naudojau tikrą kinietišką kukurūzų krakmolą. Jis daug brangesnis už įprastą bulvinį, bet nežinau dar skirtumas koks yra Imam žuvį, apvoliojame krakmole ir dedame į keptuvę. Kepame dalimis, iškeptus gabaliukus dedame į lėkštę ir t.t.

Kol kepa žuvis, arba jai iškepus, ruošiame padažą. Pakepiname, šiaudeliais pjaustytą papriką ir kubeliais pjaustytą agurką, bambukus.

Pakepus, sudedame prie žuvies. Pilame į keptuvę vandenį, dedame cukrų, pilame sojos padažą, actą ir viską pakaitiname, kol sutirštės.

Sudedame atgal į keptuvę daržoves, bei žuvį, viską išmaišome ir valgome

Skanaus

Pasidalink per Facebook

Užtruksite 15 min.

Kaip senai bedariau kinišką maistą. Turbūt pasiilgot? Kinišką maistą valgau bent kartą per savaitę. Dažniausiai 3dieniais su kolega važiuojam į vieną kinišką restoranėlį sočiai ir skaniai pavalgyti. Tikiu, kad dažnas jūsų turi savo mėgstamą kinišką restoranėlį, kurį karts nuo karto aplanko. Kodėl man patinka mūsiškis? Todėl, kad ten sriuba — tikrai kiniška, o ne “kiniška” burokėlių arba “kiniška” raugintų kopūstų su rūkyta šonine (pabandykite įsivaizduoti ), todėl, kad ryžiai kiniški ir išvirti taip, kaip reikia, todėl, kad porcijos didelės, kaip ir turi būti tikram kiniškam restoranėly (gal labiau tiktų vadinti užeiga, bet kad pas mus visos vietos, kur galima pavalgyti kiniško maisto vadinasi restoranais )

Pasiūlysiu jums šiandien kiniškos sriubos receptą. Nors pats kiniškos sriubos nesu daręs niekada, bet ši pirmoji gavosi puikiai, kaip pasakyti senoliai — neprisvilo — gavosi greitai, skaniai ir sočiai. Žinot, dėl ko man dar patinka kiniškas maistas? dėl to, kad jam nereikia recepto. Dedi viską, kas po ranka, dedi tiek, kiek reikia, kad būtų skaniai. Šis sriubos receptas irgi sugalvotas begaminant. Po to valgydamas sriubą visą laiką mintyse kartojau, kiek ko dėjau, kad nepamirščiau Žinoma, jums prisirišti prie mano nurodymų nebūtina, o pasikoreguoti pagal save — gal jums trūks sūrumo arba aštrumo, gal norėsis tirštesnės arba skystesnės. Taip pat drąsiai galite keisti vienus ingridientus kitas.

Užteks 2–4 porcijoms (žiūrint, kiek valgysit ):

• 1 l švelnaus vištienos arba daržovių sultinio;
• 300 gr. menkės filė (galit naudoti bet kokią žuvį);
• 10 gr. juodųjų kiniškų grybų;
• 3 v.š. konservuotų bambukų;
• 2 kiaušiniai;
• 2 v.š. sojos padažo;
• 2 v.š. ryžių acto;
• 1 v.š. kiniško žuvies padažo (fish souce, galite pakeisti sojos padažu);
• 1 v.š. aliejaus su čili pipiru (na žinot, toks aštrus);
• 1 v.š. krakmolo;
• sezamų aliejaus.

Pirmiausia reikia pasiruošti kiniškus grybus. Jie visi būna džiovinti, todėl prieš tai reikia juos atmirkyti. Įdedam 2–3 juoduosius grybus į dubenėlį ir užpilame verdančiu vandeniu.

Taip laikome ~15 min. Kol mirksta grybai, supjaustome žuvį, užkaičiame sultinį. Užvirus sultiniui sudedam žuvį. Paverdame ~5 min. Sudedame bambukus.

Išmirkus grybams (grybai padidės kelis kartus ),  vandenį nupilame, grybus nuspaudžiame ir supjaustome (tiesiog susmulkinam). Sudedam į vandenį.

Taip pat supilame sojos, žuvies padažą. Į vos verdančią sriubą, ją maišydami, supilame truputį išplaktus kiaušinius. Supylus kiaušinius, pilame actą. Beliko trečdalyje puodelio vandens ištirpinti krakmolą ir jį supilti sriubą. Pamaišyti, kol sriuba sutirštės ir valgyti. Prieš valgydami į sriubą įsilašinkite šlakelį sezamų aliejaus — pamatysite, kaip pasikeis sriubos skonis ir kvapas (žinoma į gerąją pusę ).
Skanaus.

Pasidalink per Facebook

Kiekvienas mokantis gaminti turi savo patiekalą — “vizitinę kortelę”. Vieni, tokių firminių patiekalų turi vieną du, kiti daug. Aš turiu kelis: plovą, kibinus. Gal ne dėl to, kad juos darau geriau negu kitus patiekalus, o dėl to, kad juos darau dažnai ne tik sau bet ir svečiams. Po to taip ir gaunasi, kad tam tikriems žmonėms tu įsimeni, kaip kažkurio vieno produkto darytojas

Pas mus šeimoje aš nesu vienintelis maisto gamintojas:) Taigi, virtuve tenka dalintis dviese. Ir aišku abu turime savo firminius patiekalus, ir net kalbų nekylą, kas gamins vieną ar kitą patiekalą, kuris yra “firminių sąraše” Todėl yra patiekalų, kurių aš negaminsiu, nes juos labai labai gerai gamina ne aš Vieną jų perskaitysite jau dabar, kitus — vėliau. Šį kartą aš buvau tik padėjėjas, mėsos kepėjas.  Šio patiekalo pagrindas — padažas salotoms, kuris suteikia joms nerealų skonį.

• salotų lapų;
• 3–4 pomidorai;
• 1/3 ilgo agurko ;
• gabalėlio Džiugo;
• 200 gr. vištos file;
• 2 v.š. alyvuogių aliejaus;
• 2 v.š. skysto medaus;
• 2 v.š. citrinos sulčių;
• prieskonių (pvz. Provanco žolelių mišinio);
• druskos;
• saulėgrąžų (nebūtinai).

Daržoves supjaustome — kaip kam patinka, taip tas ir pjausto

Pakepame vištą — nesvarbu ar diesniais gabalais ar mažesniais gabaliukais — kepant didesniais — mėsa bus sultingesnė (žinoma, jei neperkepsite ).

Patarkuojame arba plonai supjaustome sūrį (su Šveicarišku skutuku ypač patogu ).

Viską sudedame į lėkštę:  salotų lapus, po to pomidorus ir agurkus, vištą, sūrį, saulėgrąžas.

Padažas. Į dubenėlį supilame aliejų, medų (jei medus kietas — pakaitinkite mikrobangėje arba virš verdančio vandens), citrinos sultis, sudedame prieskonius ir druskos pagal skonį.

Viską gerai išmaišome. Ragaujame. Turi būti nei per saldu, nei per rūgštu, nei per sūru. Jei ko trūksta — įdėkite. Padažą pilame ant salotų ir valgome su balta duona.

Skanaus

Pasidalink per Facebook

Nesuprantu kaip manajam bloge dar nebuvo jautienos išpjovos kepimo? Prieš maždaug 5 mėnesius gaminau Velingtono kepsnį, kuriam reikėjo išpjovos. Tada, dar būdamas pakankamai žalias rašiau, kad nelabai žinau kaip nusipirkti gerą išpjovą. Tai buvo senai Dabar jau netik galiu papasakoti kaip nusipirkti gerą, šviežią, minkštą, bet dar ir tikrą išpjovą

jau ne kart esu sakęs, kad išpjova, tiek kiaulienos, tiek jautienos — minkščiausias raumuo. Minkštas dėl to, kad raumuo neatlieka jokio darbo, o yra skirtas vidiniams organams “laikyti” (vištiena beje irgi turi savąją išpjovą — mažoji arba vidinė filė). Jaučio išpjova atrodo labai panašiai kaip ir kiaulienos, tik kelis kartus didesnė. Tai brangiausia jautienos mėsa (na gal jaučio sėklidės dar brangesnės, nes jos tik dvi ). Brangiausia — tai nebūtinai geriausia. Brangi ji dėl to, kad jos mažai. Ar ji gera? Taip, jei kepsite kepsnį, ne — jei troškinsite. Net ir to paties jaučio (tas pats galioja ir vištai ir kiaulei) mėsa skirtingose vietose turės skirtingą skonį. Ir čia jau galioja kitas principas — kuo raumuo tvirtesnis, tuo jis daugiau turės tai mėsai būdingo skonio. Taigi, išpjova, yra labai švelnaus skonio, tuo tarpu kumpis bus skoningesnis, jautieniškesnis. Galite išvirti ar pakepti vištos blauzdelės ir krūtinėlės filė, arba kiaulienos sprandinę ir nugarinę — tikrai paragavę pajausite kur kokia mėsa. Taigi išpjova pati minkščiausia, švelniausio skonio mėsa.

Kitas labai svarbus dalykas renkantis jautienos išpjovą, tai riebalinių skaidulų kiekis (tokie balti kanalėliai mėsoje). Kuo jų daugiau tuo iškepusi mėsa bus skanesnė ir sultingesnė. O mėsai iškepus tų riebaliukų nebeliks nė žymės — viskas ištirps.

Žinoma išpjovą, kaip ir kitą mėsą geriau pirkti turguje — daugiau šansų, kad ji bus šviežia, o beto ir pasirinkimas smarkiai didesnis negu parduotuvėj. Tikros išpjovos kaina svyruoja nuo 50 iki 70 litų.  Klausite, ką reiškia tikros? Prieš 5 mėnesius ir aš dar nežinojau. Turguj labai daug kur, galite pamatyti jautienos išpjovos, kurios kaina bus ~30 litų. Šalia padėta etiketė, kur parašyta, kad čia išpjova. Pardavėjo paklausite — jis irgi pasakys, kad čia išpjova. Viskas teisinga Išskyrus tai, kad nutylimas faktas, kad tokia išpjova yra iš gyvulio kumpio, t.y. iš šlaunies išpjautas raumuo, kurio apvali forma labai primena išpjovą iš nugarinės. Kadangi tokia išpjova yra iš kumpio — (užpakalinių gyvulio kojų, ant kurių jis kartais net atsistoja )labai tvirto raumens, tai mėsa, tiesiog kepta ant žarijų ar keptuvėje, bus ne ką minkštesnė už jūsų mėgiamų batelių padą. Kaip atskirti tikrą nuo netikros? lengviausia pagal kainą Dar nesu matęs, kad kas nors netikrą pardavinėtų už tikros išpjovos kainą. Antra, netikroji stambesnė, niekada nebus tokia ilga kaip tikroji. Ir trečia, beveik neįmanoma, kad netikroji turės tiek daug riebalinių skaidulų kaip tikroji.

Tai tiek apie jautienos išpjovą. Aij, vos nepamiršau, taigi reikia ją dar iškepti

Išpjovos kepimas toks pat svarbus kaip ir jos išrinkimas. Per brangi mėsa, kad kepti belekaip Svarbu neperkepti, nes bus sausa, nesudeginti ir iškepti pakankamai, kad nebūtų žalia (neslėpkime ir neapsimetinėkime, kad ir kokie gurmanai būtime — žalia mėsa nėra labai jau skani ). Neseniai žiūrėjau ŽASo Bilo laidą. Tai jis žmogus kepė didkepsnius ir mokė žiūrovus, kad jei jie nori vidutiniškai kepto kepsnio, tai turėtų kepti dvi minutes iš vienos ir dvi iš kitos. Labai drąsiai pasakyta. Jei kepsniai bus atitinkama storio (turėtų būti tokie prie plonesnių), tai tada teisingai. Bet apie kepsnio storį nieko nebuvo kalbėta, todėl žiūrovas galėjo smarkiai nusivilti kepęs pagal instrukcijas o gavęs žalią kepsnį su krauju

Aš irgi didkepsnį mėgstu vidutiniškai keptą — tokį, kurį prapjovus, mėsa viduryje dar rožinė, tačiau kraujo jau nėra, o tik šviesiai rausvos sultys. Taip iškepti visai paprasta Pirmiausia reikia, kad visi kepsniai būtų vienodo storio. Taip bus lengviau kepti. Koks kepsnio storis — kaip jums patinka. Gali būti apie 2 cm. Kepsnį reikėtų kepti plieninėje (arba ketaus) keptuvėje. Gerai reikia ją įkaitinti. Įkaitus keptuvei, pilame šlakelį aliejaus, jį paskirstome po keptuvę ir dedame kepsnius. Kepsnius galima kepti tik po vieną kartą ant abiejų pusių, o galima ir pastoviai vartyti, tik taip reikės ilgiau kepti, bet mažiau galimybių sudeginti. Aš dažniausiai kepu po vieną kartą iš abiejų pusių — taip man paprasčiau. Taigi kepame kepsnį ant vienos pusės tol, kol ant viršaus pamatysime, kad iš mėsos pradeda sunktis kraujas. Taip taip, kraujas pradeda skverbtis į viršų. Jei jums patinka vidutiniškai keptas kepsnys, jau galite kepsnį versti, jei norite labiau pakepusio, pakepkite dar ~minutę. Atkreipkite dėmesį, kiek kepsnį kepėte ant vienos pusės, dar tiek maždaug reikės kepti ir ant kitos. Dabar vėl stebėkite kepsnio viršų. Kepkite kol vėl pamatysite per viršų besisunkiantį kraują/mėsos sultis. Kepsnys jau beveik iškepęs, bereikia įsitikinti ar tinkamai. Tam aš darau tokį testą su ranka. Rankos nykščio galiuku pasiekite bevardžio piršto galiuką. Tada kitos rankos (dešinės) rodomuoju pirštu paspauskite delno pagalvėlę. Va toks turi būti ir kepsnio minkštumas, norint kad jis būtų vidutiniškai keptas. Paspaudinėjame kepsnį, jei spaudosi panašiai, reiškias iškepė.  Žinoma reikia praktikos, bet tikrai nesunku. Po ~ 5 minučių nuo pradžios kepsnys bus iškepęs. Išimam iš keptuvės ir būtinai pailsiname.

Pasidalink per Facebook