Svečiuose pas Stumbrą
Publikuota 06. Rgp, 2013, autorius - Audrius kategorija Apie viską

Kelionė į Kauną, bet ne į zoolo­gi­jos sodą, o į seniau­sią ir didžiau­sią alko­ho­li­nių gėrimų gamyklą. Skai­ty­kite toliau, jei esate sulaukę bent 18 metų. Beto, nepa­mirš­kite, kad var­to­dami alko­holį rizi­kuo­jate savo svei­kata, šei­mos, bei visuo­me­nės gerove. Šiuo straips­niu aš visiš­kai neno­riu ska­tinti, rekla­muoti ar girti jokių alko­ho­li­nių gėrimų, paga­mintų tiek čia, “Stumbre”, tiek kaž­kur kitur. Kadangi ši eks­kur­sija man patiko, tai tikiuos, kad skai­ty­dami suži­no­site naujų dalykų.

Taigi, aš pats stip­riuo­sius gėri­mus var­toju retai, mažais kie­kiais, ir dar daž­nai pas­ka­tinu kitus var­toti su saiku. Beto, labai viliuosi, kad alko­ho­li­nių gėrimų gėrimo kul­tūra ateis į Lie­tuvą ir žmo­nės pra­dės gerti sai­kin­giau. Neži­nau, ar visi stip­riųjų gėrimų gamin­to­jai suin­te­re­suoti, kad jų gėri­mus imtų var­toti atsa­kin­giau ir kul­tū­rin­giau (mažiau, bet geres­nius ir bran­ges­nius), bet, kiek man pasi­rodė, „Stumb­rui“ tai kaž­kiek rūpi (arba tie­siog aš tuo patikėjau).

Tai apie viską nuo pra­džių. „Stumb­ras“ blo­ge­riams suor­ga­ni­zavo eks­kur­siją į savo gamyklą Kaune. Tuo pačiu aišku, norėjo pri­sta­tyti ir savo naują „Devy­ne­rių“ deg­tinę, bet apie ją vėliau. Taip pat su mumis vyko ir etno­lo­gas pro­fe­so­rius Liber­tas Klimka, kuris man, kaip dide­liam isto­ri­jos ir Lie­tu­vos mylė­to­jui patinka. Pro­fe­so­rius papa­sa­kojo, kaip ir kodėl seno­vėje daž­niau­siai buvo nau­do­jami skai­čius 3 ir 9.

Pir­miau­sia noriu labai pagirti „Stumbro“ muziejų. Jei kas būsite Kaune, tik­rai užsu­kite. Bet kokia įmonė, kuri skel­biasi, apie tai, kokios svar­bios yra tra­di­ci­jos ir pavel­das, turėtų turėti ana­lo­gišką muziejų (ne žodžiais, o dar­bais… :)). Kas man buvo įdomu, kad deg­tinė buvo išrasta tik 16a., o aš gal­vo­jau, kad daug ankš­čiau. O tai padarė arba len­kai arba rusai arba lietuviai.

Dar vie­nas įdo­mus momen­tas, kad deg­tinę „Lithu­anian“ „Stumb­ras“ pra­dėjo gaminti dar soviet­me­čiu, ir ji buvo skirta tik eks­por­tui (aišku, nes išgė­rus jos lie­tu­viui, buvo galima nety­čia suža­dinti pat­rio­ti­nius jaus­mus, kurių tuo­me­tinė val­džia visai nenorėjo).

Gamyba

Visada turė­jau klau­simą, kuo ski­raisi pigi deg­tinė nuo bran­gios, nes sude­da­mo­sios dalys yra tos pačios: van­duo ir spi­ri­tas. Atsa­kymą suži­no­jau Kaune. Pir­miau­sia ski­riasi spi­ri­tas, kurio yra trys kla­sės: aukš­čiau­sia, ekstra ir liuks. Liuks spi­ri­tas yra geriau­sios koky­bės, bet Liuks spi­ri­tas iš vie­nos gamyk­los nėra tolygu tos pačios kla­sės spi­ri­tui iš kitos. Tad čia atsi­randa pir­mas niu­an­sas. Ant­ras – van­duo. Bet šiais lai­kais tikė­tina, kad didžiuma gamyklų nau­doja visaip išfil­t­ruo­tus ir išplau­tus van­de­nis. Ir paga­liau tre­čias – tai kas vyksta, kai sumai­šo­mas spi­ri­tas su van­de­niu. Čia pra­si­deda jau che­mija. Pasi­rodo, kai sumai­šai skaidrų spi­ritą su dar skaid­res­niu van­de­niu, gauni balz­ganą skystį, kurio šiaip dau­ge­lis net negertų 🙂 O tada jau pra­si­deda svar­biau­sias dar­bas – fil­t­ra­cija. Iš pra­džių fil­t­ruoja per ang­lies ir kvar­ci­nio smė­lio fil­t­rus. Fil­t­rai tai tokios 4m aukš­čio ir 80 cm plo­čio kolo­nos pri­pil­dy­tos ang­lies arba smė­lio, ir per tą masę eina van­dens ir spi­rito miši­nys (dar ne deg­tinė). Po to miši­nys keliauja per sida­bro, dar vėliau aukso, ir dar pla­ti­nos fil­t­rus. Ir tai, kas jau išbėga iš pas­ku­ti­nio filtro – yra degtinė.

Tre­jos devynerios

Tai seno­vi­nis lie­tu­vių žole­lių gėri­mas. Gėri­mui nau­do­ja­mos 27 žolės – surink­tos iš trijų skir­tingų vietų, tad gau­nasi po 9 žole­les. Kaip papa­sa­kojo pro­fe­so­rius L. Klimka, seno­vės lie­tu­viai nau­do­davo daž­niau­siai skai­čius 3 ir 9. Ir tai yra kilę iš archa­jiš­kojo mėnu­lio kalen­do­riaus algo­ritmo: mėnu­lio fazių žen­klais mėne­sių die­nos suskirs­ty­tos į devy­nia­die­nes savai­tes, o mėnu­lis „keliauja“ po devy­nias paras. Prieš­pil­nis, pil­na­tis ir del­čia dalija žvaigž­dinį mėnesį, trun­kantį maž­daug 27, 3 paros, į tris devy­nia­die­nes savai­tes. Ir jei dar pame­nate lie­tu­vių liau­dies pasa­kas tai ten tų tre­jetų ir devy­netų būdavo devy­nios galybės 🙂

Tiks­lus žole­lių ant­pilo recep­tas nėra atsklei­džia­mas, tačiau yra žinoma, kad į jo sudėtį įeina 27 auga­li­niai ingre­dien­tai: šven­ta­gar­švių, rabar­barų, gen­ci­jonų, vai­si­nių alpi­nijų šak­nys, pipi­rai, imbie­ras, muskatų rie­šu­tai ir žie­dai, apel­sinų, citrinų žie­ve­lės, šal­tekš­nių, cina­monų žievė, žvaigž­di­nių any­žių vai­siai, juod­grū­džių sėk­los, stumb­ra­žolė, kar­da­monų vai­siai ir kt. Atrink­tas žole­les užpy­lus alko­ho­liu ir ilgai bran­di­nant, gau­na­mas gar­su­sis „Trejų devy­ne­rių“ ant­pi­las. Tas ant­pi­las gau­nasi 47% stip­rumo, bet man jis patiko. Ypač tiktų, kokį šaltą žie­mos vakarą. Iš to ant­pilo daro trauk­tinę „Tre­jos devy­ne­rios“. Bet, įsi­vaiz­duo­kit, to ant­pilo į trauk­tinę įeina tik 2% 🙂

Tą patį kar­tųjį žole­lių ant­pilą dar dis­ti­liuoja. Dis­ti­liatą maišo su deg­tine ir gauna žole­lių deg­tinę „Devy­ne­rios“, dėl, kurios mes ir važia­vome į Kauną. Degus­ta­cinė jos tau­relė manęs nenu­purtė, kaip kad daž­nai būna ragau­jant deg­tinę 🙂 (čia dar ji buvo net neat­vė­sinta). Jei man patiktų deg­ti­nės, tikiu patiktų ir šita.

Ačiū „Stumb­rui“ už eks­kur­siją ir dide­lis ačiū vyriau­sia­jai eks­per­tei poniai Aldo­nai už įdomų pasa­ko­jimą (beje p. Aldona tai nere­ali mote­ris, tik­ras „Stumbro“ turtas).

Lin­kiu visiems stip­riųjų gėrimų gamin­to­jams ska­tinti gėrimo kul­tūrą (o ne nusi­gė­rimo).

P.S. Jei skaito kitų gamyklų atsto­vai, tai aš labai norė­čiau apsi­lan­kyti pieno, duo­nos, sal­dai­nių ir kt., fabrikuose 🙂

Žymos: degtinė, gėrimai, Gėrimas, Kaunas, kultūra, receptas, Stubras, trauktinė