kasuvalgyti.lt

Atostogos Turkijoje

Publikuota 26. Geg, 2010, autorius - Audrius kategorija Apie viską, Graikiški, Kelionės

Spaus­dinti

Paga­liau para­šy­siu apie ato­sto­gas Tur­ki­joje. Kadangi mano blo­gas apie maistą, tai papa­sa­ko­siu tik apie tai, kas susiję su maistu Žinoma, galė­čiau papa­sa­koti ir apie kitką, bet jūs gi mane skai­tote, ne dėl to, kad kalbu apie poli­tiką, sportą, žvaigž­des ar filo­so­fiją

Pra­dė­siu pirmą nuo vieno pokal­bio, kuris vyko prieš 1,5 metų Atėnuose, per vieną kon­fe­ren­ciją. Taigi per vieną iš vaka­rie­nių vie­name Atėnų res­to­ranų taip atsi­tiko, kad sėdė­jau šalia turko ir bul­garo. Val­gy­dami graikiš­kus val­gius pra­dė­jom kal­bėti apie maistą, nacio­na­li­nes vir­tu­ves ir t.t. Ir ką gi, paaiš­kėja, kad tiek tur­kas, tiek bul­ga­ras var­dina graikiš­kus val­gius ir sako, kad tai visai ne graikų, o jų nacio­na­li­niai patie­ka­lai Visose tri­jose šalyse geria rakę, kepa pitą, įdari­nėja papri­kas bei vynuo­gių lapus, gamina mou­saką ir šimtus kitų patie­kalų, kurie yra bendri ir nacio­na­li­niai jiems visiems.

Tad Tur­ki­joj labai daug man jau pažįs­tamo Graikiško maisto. Regio­nai šalia, beveik toje pačioje kli­ma­ti­nėje juos­toje, todėl logiška, kad ir masi­tas turėtų būti vie­no­das. Vie­nin­te­lis skir­tu­mas, kuris matosi ten kuli­na­ri­joj, tai, kad tur­kai musul­mo­nai, o graikai — krikš­čio­nys, taigi didžiau­sias skir­tu­mas, tai, kad Tur­ki­joj visiš­kai nebuvo kiau­lie­nos. Užtai dau­giau ver­šie­nos ir avie­nos. Beje, aviena visiš­kai be jai būdingo nema­lo­naus kvapo ir sko­nio. Taip, pat Tur­ki­joje mažiau bul­vi­nių patie­kalų. Ir tai visai nekeista, nes bul­vėms rei­kia geres­nės žemės negu uolie­nos Beje, tur­guj švie­žios bul­vės kai­navo 3 kar­tus bran­giau nei braš­kės

Maisto tur­gus paliko didelį įspūdį. Visiš­kai be turistų, įpras­tas ir tikrų tik­riau­sias (čia net kai­nos galu­ti­nės, todėl ban­dant derė­tis tur­kai pyk­davo ). Tiek įvai­rių dar­žo­vių, sūrių, rie­šutų vie­noj vie­toj dar nebu­vau matęs. Labai daug buvo paprikų — įvai­riau­sių formų — ilgų, trumpų, apva­lių, pailgų, dide­lių, mažų, dar dau­giau buvo jų spalvų — nuo mums visiems gerai pažįs­tamų rau­donų, gel­tonų, žalių, iki juodų ir violetinių.

Taip pat nega­liu nepa­ra­šyti apie sūrius, kuriu Tur­ki­joj nepa­ly­gi­na­mai dau­giau nei Graiki­joj ir Ita­li­joj kartu sudė­jus Atkreip­kite dėmesį į nuo­trauką, kur matosi kur lai­komi sūriai.

O lai­komi jie iš ožkos ar kar­vės kai­lio pasiū­tuose mai­šuose, ten jis ir bran­di­na­mas. Kiek bran­di­na­mas neži­nau, bet matyt įvai­riai, nes sūrių tokiuose mai­šuose buvo, viso­kių — ir labai kietų ir minkš­tes­nių, ir dar beveik baltų, ir jau pagel­tu­sių, ar net parau­do­na­vu­sių Jun­gia juos visus, tai mums neįp­ras­tas kva­pas Labai popu­lia­rūs ten avies pieno sūriai, kurie man labai patiko. Buvo toks vie­nas lygiai kaip mums pažįs­tama moca­rela, bet tik sūres­nis, kiek kie­tes­nis ir iš avies pieno. Tur­guj pir­kome pis­ta­cijų ir graikiškų rie­šutų. Lie­tu­voj tokių nebūna..

Supe­ri­nis vieš­bu­tis mai­tino kiaurą parą. Per savaitę be tur­kiš­kos vir­tu­vės patie­kalų buvo vidur­žie­mio jūros, ita­li­jos, azi­jos vir­tu­vių die­nos. Kal­nai dar­žo­vių ir vai­sių, galybė sūrių, aly­vuo­gių ir daug daug kito­kių patie­kalų. Tur­būt per visą mano gyve­nimą nebuvo tokios ilgos per­trau­kos nuo kiau­lie­nos Užtai, sočiai pri­si­val­giau jau­tie­nos, avie­nos, ėrie­nos, ver­šie­nos ir žinoma žuvies. Ypa­tin­gai ska­nios tokios mažos žuvy­tės, sko­niu pri­me­nan­čios silkę. Apie deser­tus sunku net rašyti, nes jų buvo kal­nai, šimtai ir laaabai skanių…pilna burna sei­lių Daug kam turkiški-graikiški deser­tai gali pasi­ro­dyti per sal­dus, bet tik ne man Žinoma bachlava ten nere­ali

Ir dar apie dar­žo­ves, ypač pomi­do­rus — jie ten tikri, paly­gi­nus su lie­tu­viš­kais

Pasi­da­link per Facebook

Jums taip pat gali patikti:

Kubietiškas ryžių ir juodųjų pupų troškinys (Congri)

Turkiškas kebabas

Traški žuvis kinietiškai

Žymos: aviena, graikija, sūris, turkija, turkiška virtuvė